Įvairių dujų, sukeliančių rūgščius lietus, įtaka dirvožemiui ir vandeniui

Šio šimtmečio pradžioje ir viduryje į vis naujus kuriamus chemikalus buvo žiūrima labai optimistiškai. Niekas nebandė išsiaiškinti galimų šalutinių padarinių. Tik septintojo dešimtmečio pradžioje, visų pirma Rachelės Karsons knygos „Tylusis pavasaris“ dėka, pradėtos rimtai svarstyti neigiamos chemikalų naudojimų pusės. Užvirė ginčai dėl pavojaus.
1. Cheminiai teršalai.
2. Fizikiniai teršalai.
3. Biologiniai teršalai.
Tačiau mes nagrinėsim tik cheminius teršalus.
Cheminiai teršalai – tai vadinamos cheminės medžiagos, jų junginiai ir mišiniai kurie viršijus tam tikrą koncentraciją ir/ar poveikio trukmę, daro arba gali daryti neigiamą poveikį žmonėms ir kitiems gyviems organizmams. Be to, svarbu suprasti, kad faktiškai visos medžiagos, esant didelei jų koncentracijai, tampa teršalais.
Geriausias pavyzdys čia yra azoto junginiai, kurie yra labai svarbūs gyvų organizmų augimo ir vystimosi procesuose ir kurių nepriteklius dažniausiai yra pagrindinis augalų augimą ribojantis veiksnys. Tačiau būtent azoto junginių perteklius aplinkoje dabartiniu metu yra viena iš svarbiausių aplinkos problemų, sąlygojančių vandens telkinių ir dirvožemio eutrofikaciją1 ir keliančių grėsmę daugeliui natūralių vandens ir sausumos ekosistemų.
Iš visos didžiulės cheminių teršalų įvairovės čia išvardinsime tik dažniausiai minimas jų grupes:
1. Anglies, azoto ir sieros oksidai;
2. Kietosios dalelės (dulkės);
3. Sunkieji metalai;
4. Aromatiniai angliavandeniai;
5. Halogeninti angliavandeniai;
6. Biogeninės medžiagos (amonis, nitratai, fosfatai ir kt.);
7. Naftos produktai;
8. Greitai įrančios organinės medžiagos;
9. Patvarūs organiniai junginiai
10. Oksiduojančios medžiagos (ozonas ir kt.);
Kai kurie iš šių cheminiai teršalai gali sukelti rūgščiuosius lietus. Kaip susidaro rūgštieji lietūs?
Rūgštieji lietūs
Kasmet, palaipsniui, dalis sieros oksidų ir azoto oksidų virsta smulkiomis dujų dalelėmis ir iškrinta ant žemės. Taip pat šios dujos iškrenta kartu su lietumi ir sniegu. Sieros dioksido dujos suyra per 4-5 paras ir neturėtų kelti nerimo, jei ne viena aplinkybė. Per trumpą savo gyvavimo laiką, veikiamos saulės spindulių, SO2­ dujos jungiasi su oro deguonimi ir virsta sieros trioksidu (SO3­), kuris gerai tirpsta vandenyje, vandens garuose bei vandens lašeliuose ir sudaro sieros rūgštį (H2SO4). Toks lietus, pilnas rūgšties, vadinamas rūgščiuoju lietumi, todėl dirva ar vanduo, į kuriuos toks lietus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!