Tolimosios užterštojo oro pernašos, rūgštieji lietūs ir jų daroma žala

Turbūt kiekvienas žmogus paklaustas ar daro zala aplinkai, pasakytu, jog ne arba daro nedideli neigiama poveiki ji supanciam pasauliui. Daugiausiai visi pastebetu, jog daugiausiai aplinka ir jos komponentus tercia pramone ir transportas, taciau ar ne pats zmogus tai kuria ir tuo naudojasi? Kad ir sudejus visu gyventoju daroma ta nedidele zala sudejus, jau gautume tiesiog baisu vaizda. Tad nors kartais ir nenoredami kenkiame aplinkai. Jei netiesiogiai tai kazkokiais kitais budais. Pries darant kazka, visada reiketu pagalvoti ar gerai darau? Dar daugiau, vertetu susimastyti apie veiksmu plana, priemones sustabdyti siam palaipsniui plintanciam aplinkos kenkimui. Daug knygu parasyta, vyksta daug konferenciju ir pan, taciau gamtos tersimas tarsi iauges kraujyje. Tai iseina savaime.
Aplinkos teršimo požiūriu vienas iš pagrindinių dabartinės epochos skirtumų nuo pramonės epochos yra tai, kad aplinkos teršimo mastai iš lokalinio peraugo į regioninį ar net globalinį mastą. Šiame savo darbe panagrinėsiu tolimųjų užteršto oro pernašų prigimtį ir pasekmes bei vieną iš pagrindinių regioninių aplinkos problemų susijusių su tolimomis užteršto oro pernašomis – rūgščiuosius lietus.
Teršiančios medžiagos iš atmosferos pasišalina ir sugrįžta į žemės paviršių dviem būdais – su sausomis ir šlapiomis iškritomis. Pagal apytikrius vertinimus, globaliu mastu sausas ir šlapias (lietus, sniegas) teršiančių medžiagų srautai į žemės paviršių yra panašūs, tai yra sudaro po 50% bendro teršiančių medžiagų srauto. Tačiau skirtingo užterštumo vietose šis santykis yra gana skirtingas. Labai užterštose vietose sausas teršiančių medžiagų srautas sudaro net iki 70% bendro teršiančių medžiagų srauto, o sąlyginai švariuose regionuose – atvirkščiai, apie du trečdalius bendrų iškritų sudaro šlapiasis srautas.
Lietuvos teritorijoje didžiausiu kritulių rūgštingumu išsiskiria pajūris (pH 4,2) ir tai galima paaiškinti taip vadinamu jūros efektu. Jūros įtaka kritulių rūgštingumui dėl padidinto iš jūros į orą patenkančių chloro jonų kiekio paprastai jaučiama net iki 100 km atstumu.
“Tylioji krizė”,”Nematomas priešas”,”Šliaužianti katastrofa”,”Mirtis iš dangaus” – tokiais išraiškingais žodžiais aprašomas gamtinės aplinkos rūgštėjimo procesas, kurio pasekmes jau patyrė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!