Žmogus prievartos pasaulyje. Kalba

Žmogus prievartos pasaulyje

Prievarta - viena iš smurto formų, asmens vertimas elgtis tam tikru būdu ne savo noru, prieš savo valią. Su prievarta įvairių tautybių žmonės susidurdavo nuo seniausių laikų, tačiau ši problema itin paaštrėjo praėjusio amžiaus viduryje, didžiųjų katastrofų laikotarpiu. Daugelio žmonių laisvės buvo suvaržytos totalitarinių režimų, įsigalėjusių Vakarų Europoje bei Azijoje. Didelė dalis žmonių buvo verčiami palikti savo gyvenamąsias vietas, gimtąjį kraštą, atlikti priverstinius darbus. Nėra abejonės, jog praūžę pasauliniai karai, gyventojų trėmimai bei pasibaigusi daugiau nei keturiasdešimt metų trukusi Sovietų Sąjungos okupacija paliko gilų įspaudą mūsų šalies istorijoje ir kultūriniame gyvenime. Lietuvos inteligentai remdamiesi tokiais skaudžiais išgyvenimais katastrofų laikotarpyje savo kūryboje pavaizdavo prievartos protrūkius. Apie žmogaus išgyvenimus prievartos pasaulyje rašoma XX amžiaus lietuvių rašytojų kūriniuose: Balio Sruogos memuariniame romane „Dievų miškas“ bei Antano Škėmos psichologiniame romane „Balta drobulė“.

Bene didžiausią prievartą teko patirti Baliui Sruogai, moderniosios lietuvių poezijos ir istorinės poetinės dramos pradininkui, Antrojo pasaulinio karo metais perėjusiam fašistinės koncentracijos stovyklos „mokyklą“. 1943 m. kartu su kitais lietuvių intelektualais jis buvo suimtas, įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje ir čia tapo visos nužmoginimo sistemos liudininku. Karo pabaigoje grįžęs į Lietuvą, rašytojas, nepaisydamas silpnos sveikatos, artimųjų ilgesio, vėl pasinėrė į literatūrinį darbą – gydydamasis sanatorijoje Birštone per du mėnesius parašė atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Romane visa lagerio patirtis yra autentiška, kilusi iš paties rašytojo išgyvenimų, tačiau romane šokiruojantys bei protu nesuvokiami įvykiai yra pateikiami santūriu, racionaliu bei ironišku rašymo stiliumi. Būtent taip Sruogos romanas tampa oficialiu dokumentu, liudijančiu absoliutų žmogaus gyvybės niekinimą, vokiečių kultūros žlugimą vadovaujant Hitleriui. Sruoga šiame romane detaliai demaskuoja nacistinę lagerio nužmoginimo sistemą, kuri buvo sukurta, jog žmogus patirtų prievartą, pažeminimą. Kūrinyje kruopščiai aprašoma lagerio struktūra bei nerašytos taisyklės, pavyzdžiui, kalinių lagerio vado Majerio mušamas kalinys turi būtinai nugriūti, kitaip bus mušamas iki tol, kol pats nugrius. Pasakojama apie tam tikrų kalinių privilegijas, pavyzdžiui, lagerio kaliniai – seniūnai Arnas Lėmanas ir Fricas Zelionkė turėjo teisę kitus kalinius mušti, jiems nurodinėti ar net atimti jų gyvybę. Pagrindinis lagerio tvarkos bruožas, lėmęs lagerio amoralumą - daug valdžios buvo suteikta žemiausios moralės asmenims: žudikams, vagims, plėšikams bei sadistams. Daugelis prižiūrėtojų, tokių kaip Majeris, Kazlovskis, Zelionkė ar Lėmanas, prieš tapdami nacistinio režimo dalimi, priklausė žemiausiam visuomenės sluoksniui – užsiėmė nusikalstama veikla. Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių lagerio aplinka buvo pilna fizinio ir psichologinio smurto, kuris skatino kalinių palūžimą ir tapimą klipatomis. Kadaise buvę laisvi žmonės, dar visai neseniai turėję tėvynę, laisvę, pastogę, aprašomi kaip nuo bado sulysę ar papurtusiais veidais, sutinusiomis kojomis. Išvargę žmonės vos pavilkdami kojas turėjo eiti atlikinėti priverstinius darbus. Negana to, būta žmonių, virtusių kanibalais, kurie dėl maisto gabaliuko galėtų artimą išduoti. Vis dėlto žmogiškumo lageryje visiškai sunaikinti nepavyko. Kaliniai, taip pat ir pats Balys Sruoga, sugalvojo įvairių gudrybių, jog kiti kaliniai nenukentėtų, pavyzdžiui, kalinių padarytus nusikaltimus „prikabinti“ jau mirusiems asmenims, nematant prižiūrėtojams vietoj kaltinamojo asmens talžyti kėdę su lazda. Nepaisant to, romano pasakotojas, literatūros profesorius ir inteligentas, nepasidavė totalitarinio režimo spaudimui ir įveikė išbandymus pasitelkdamas ironiją ir sarkazmą kaip skydą, leidžiantį jam atsiriboti nuo žmogiškumą naikinančios sistemos. Tačiau romane taip pat minimi ir žmonės, neištvėrę tokios nužmoginimo sistemos, palūžo. Štai tokiu būdu Balio Sruogos memuariniame romane „Dievų miškas“ atskleidžiami asmenybės išbandymai prievartos pasaulyje.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!