Žmogus ir sauga

DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMINIS REGLAMENTAVIMAS Darbų saugos reikšmė ir uždaviniai Demokratinėje valstybėje žmogus turi pri-gimtinę ir konstitucinę teisę. Konstitucinė teisė garantuoja poilsį, laisvalaikį, apmokėji-mą už darbą. 1992m Lietuva įstojo į tarptau-tinę darbo ir pasaulinės sveikatos organiza-cijas. Tai įpareigoja LR vyriausybę laikytis visuotinės žm. teisių deklaracijų normų ir socialinės gerovės principų. 2000m spalio 7d. seimas patvirtino LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą. Jis skirtas darbuotojų darbingumui, sveikatos ir gyvybės išsaugoji-mui. Prevencinių priemonių įgyvendinimui yra numatoma darbuotojų buities gerinimas, sveikatos ir saugos valdymo sistemos kūri-mas bei tobulinimas, darbo vietų tobulini-mas, mokymo ir mokslo plėtojimas. Teisiniai darbų saugos dokumentai 1. LR konstitucija. Jos 48 ir 49 straipsniai garantuoja žm. teisę dirbti ir gyventi. Pagal 48 straipsnį kiekvienas žm. gali laisvai pasi-rinkti darbą bei verslą, turėti saugias ir svei-kas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Pgl 49 straipsnį žm. turi turėti teisę i poilsį, o baigiantis metams apmokomas atostogas. 2. LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Pagal 3 straipsnį darbuotojas turi turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas nepri-klausomai nuo ūkio veiklos, darbo vietos ir jos aplinkos, pilietybės bei politinių pažiūrų. 3. Darbo kodeksas. Pagal juos rengiami nuostatai, įstatymai, kuriais vadovaujasi valstybinė darbo inspekcija ir darbdaviai. ES darbuotojų saugos ir sveikatos direktyvų harmonizavimas ES direktyvų tikslas – imtis priemonių dar-buotojų saugai ir sveikatai gerinti, parengti darbuotojus informavimu ir konsultavimu. Pagal ES direktyvas galioja tokie nuostatai: I. Darboviečių įrengimo benrieji nuostatai: darbdavys turi pasirūpinti, kad evakuaciniai išėjimai visada būtų laisvi, darbovietė ir įrenginiai būtų techniškai prižiūrimi ir tinka-mai valomi iki reikiamo higieninio lygio, saugos įrenginiai pastoviai būtų savo vietoje. II. Darbuotojų aprūpinimas asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis (aap): darbdavys privalo nemokamai išduoti aap, kur kiekvienai turi būti užvesta apskaitos kortelė su nurodyta išdavimo data ir jos aprašymu. III. Krovinių kėlimo rankomis bendrieji nuostatai: akcentuojama pavojus susižeisti nugarą, nurodoma kaip apsisaugoti. IV. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai: prieš statybos pradžią turi būti sudaromos saugos ir sveikatos planas. V. Saugos sveikatos apsaugos ženklų, naudojamų statybvietėse, nuostatai. VI. Techninis reglamentas, asm. apsaugos priemonės: aap projektavimas, prekiavimas. VII. Darbo su asbestu taisyklės. VIII. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatai. Profesinės rizikos vertinimo pagrindai Rizikos įvertinimo tikslas – numatyti prie-mones, kurios pašalintų riziką arba suma-žintų žalingų poveikių pasekmes. Rizikos vertinimas yra veiksnių tyrimas, kuris gali pakenkti darbuotojams darbo vietoje. Pavojų nustatymas. Darbdavys privalo žinoti atliekamų darbų pavojus. Pažeidžiamų asm. nustatymas. Labai rizikinga grupė asmenų yra tie, kurie dirba pirmus metus arba turi sveikatos sutrikimų. Rizikos leistinumo nustatymas. Žinodami pavojus ir pažeidžiamus darbuotojus, galime nustatyti kiekvieno pavojaus rizikos laipsnį. Visa tai yra nurodyta higienos normose, tei-sės aktuose, darbo institucijose. Tačiau gali atsitikti, kad teisės aktuose nerasi priemonių sumažinimui, tuomet rizika nustatoma praktiniu būdu. Rizikos įvertinimas. Rizikos dydį sąlygoja pavojus ir rizikos tarpusavio priklausomybė. Jį galima kiekybiškai apskaičiuoti priskiriant pavojui, traumos tikimybei ir pasekmėms atitinkamus balus. Rizikos įvertinimui yra sudėtinė rizikos vadybos dalis, kurios tikslas – rizikos sumažinimas taikant būtinas prevencines priemones. Darbdavių ir darbuotojų pareigos saugos ir sveikatos srityje Darbdavys privalo sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, privalo instruktuoti ir mokyti saugiai dirbti, aprūpinti saugiomis darbo priemonėmis ir darbo drabuziais, organizuoti medic. patikrinimus, avalynę specialią ir tin-kamą poilsio rėžimą garantuoti, riboti viršva-landžius. O darbuotojas privalo saugoti savo ir kitų sveikatą, saugiai dirbti, susipažinti su teisės aktų reikalavimais ir juos vykdyti. Potencialiai pavojingi įrenginiai ir pavojingi darbai PPĮ – tai didesnio pavojingumo priemonė, kurią naudojant, gali iškilti pavojus saugai ir sveikatai dėl joje sukauptos energijos, ir kuriems privaloma techninė priežiūra. Šių įrenginių sąrašą respublikoje tvirtina vyriau-sybė, o jų kontrolę ir priežiūrą atlieka techni-nės priežiūros tarnyba. Pavojingi darbai – tai rizikos laipsnį turintis darbas, kurio metu galimas atsitiktinis pavo-jingo ar kenksmingo veiksnio poveikis. Šių pavojingų dabrų sąrašą įmonėse tvirtina darbdavys. Pavojingus darbus atlikti galima tik su leidimu. Darbų saugos ir sveikatos kontrolė, socialinė partnerystė A. Valstybinė darbų saugos ir sveikatos kon-trolė. Ją atlieka šios valstybinės institucijos: 1. Valstybinė darbo inspekcija. Vykdo valstybės politiką saugos ir sveikatos srityje, tiria sunkius ir mirtinus n.a., nagrinėja jų priežastis, atlieka profesinių ligų prevenciją. VDI inspektoriaus teisės: gali įeiti į įmonės teritoriją ir tikrinti gamybą bet kuriuo paros metu pateikęs pažymėjimą, skirti pinigines baudas, dalyvauti valstybinėse komisijose priimant objektus į eksploataciją, teikia nurodymus statomų objektų pažeidimams išvengti, gali uždrausti gamybą daiktų neati-tinkančių standartų reikalavimų, sprendžia ginčus tarp darbdavio ir darbuotojo, gali rei-kalauti sustabdyti darbus jei darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti, dėl įrangos avarinės būklės arba dėl technologijos proceso pažeidimo. 2. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiū-ros tarnyba. Tikrina kaip darbuotojai maiti-nami, kokį vandenį geria, ar nėra epidemijos šaltinių... 3. Valstybinė energetikos inspekcija. Kon-troliuoja visą elektros energijos ūkį, tikrina kabelių, elektros linijų stovį, skaitiklių darbą, elektros įrenginių įžeminimą. 4. valstybinė atominės energijos išteklių inspekcija. 5. Valstybinė priešgaisrinės apsaugos prie-žiūra. Kontoliuoja kaip vykdomi gaisriniai reikalavimai. B Vietinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė. Ji atliekama įmonės viduje. Joje esantys spe-cialistai prižiūri ir kontroliuoja visų tarnybų darbą. Pastebėję dažnus pasikartojančius pa-žeidimus, rengia įsakymo projektus nuobau-doms skirti. C Darbų saugos ir sveikatos partnerystė. Ją atlieka: 1. LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisija (valstybės, darbdavių ir darbutojų komisija): formuoja saugos ir sveikatos poli-tiką trišaliu principu, valstybinėms inspekci-joms teikia pasiūlymus dėl darbo tobulinimo, analizuoja saugos ir sveikatos būklę įmonė-se, išklauso valstybinių inspekcijų metines ataskaitas, teikia pasiūlymus vyriausybei dėl teisės aktų tobulinimo arba pakeitimo, įver-tina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuostatas. 2. Teritorinės ir atskirų ekonominės veiklos sričių komisijos. 3. Įmo-nių profesinės sąjungos. 4. Įmonės darbuoto-jų saugos ir sveikatos komitetas. Išklauso ir vertina darbdavio atliekamą darbą saugos ir sveikatos srityje, siūlo darbdaviui kaip skirs-tyti lėšas saugai gerinti, dalyvauja tiriant len-gvus n.a. ir profesines ligas, tikrina kaip pra-einamos med. apžiūros, analizuoja darbuoto-jo mokymą ir instruktavimą, derina darbo instrukcijas. Darbdavių ir darbuotojų atestavimas, mokymas ir instruktavimas Prieš įkuriant įmonę darbdavys privalo būti atestuotas saugos ir sveikatos klausimais. Atestacija vykdoma kas 5 metai. Ją praveda turinčios tam licenziją mokymo įmonės arba įstaigos. Žinios vertinamos pažymiais proto-kole. Jei egzo neišlaiko, galima po 2 savaičių perlaikyti. Jei išlaiko, išduodamas atestatas, suteikiama teisė vadovauti saugai ir sveikatai įmonėje. Pavaldiniai atestuojami darbdavio įsakymu. Padalinių vadovai peratestuojami, kai pasi-keičia gamybos procesas, pagal VDI inspek-toriaus nurodymą ir prieš pradedant vado-vauti naujam padaliniui. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrai arba jų darbo vadovai privalo turėti kvalifikaciją pagal tų įrenginių naudojimą. Instruktavimas. 1. Įvadinis instruktavimas – pravedamas prieš priimant į darbą. 2. Pir-minis darbo vietoje. Jį praveda darbų vado-vas. 3. Pakartotinas darbo vietoje (kas 12 mėn pravedamas). 4. Papildomas. Praveda-mas kai pasikeičia gamyba, įvyko n.a. 5. Specialusis. Pravedamas atliekant pavojin-gus darbus su leidimu. Atsakomybės formos pažeidus darbų saugos reikalavimus 1. Drausminė atsakomybė. Darbdavys prasi-žengusiam darbuotojui skiria pastabą arba papeikimą. Jei per metus nusižengia 2 kartą, darbdavys turi teisę atleisti iš darbo. Prieš skiriant nuobaudą darbuotojas privalo para-šyti pasiaiškinimą. 3 dienų laike po baudos skyrimo asmuo pasirašo, kad susipažino. Nuobaudą galima skirti ne vėliau 30 d. 2. Administracinė nuobauda. Ją skiria valstybinės darbo inspekcijos. Per 15 dienų ją galima apskųsti teismui. 3. Materialinė atsakomybė. Skiriama kai pa-daroma žala įmonei ar darbuotojui. Ji skirs-toma į visišką atsakomybę (kada nusikaltęs žmogus padengia visą kainą) ir dalinę žalą (kada iš nusižengusiojo išskaičiuojamas vi-dutinis mėnesinis atlyginimas). 4. Baudžiamoji atsakomybė. Jei darbuotojas tik galėjo padaryti nusižengimą, bet jo nepa-darė, gali būti baudžiamas pinigine bauda arba pataisos darbais. Jei pažeidus darbų sau-gos reikalavimus buvo sužeisti žmonės, bau-džiama iki 3 metų laisvės atėmimo, o jei žm. žuvo, kaltas asmuo nuteisiamas 5 metams. Nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos VDI inspektorius šį n.a. privalo ištirti per 15 darbo dienų. Inspektorius privalo: nustatyti ar nepakitusi įvykio vieta, apklausti liudyto-jus, šeimos narius, nustatyti ar jis buvo instruktuotas ir apmokytas, nustatyti ar tvar-kingos darbo priemonės, išanalizuoti ir įver-tinti ar technologinis procesas atitiko saugos reikalavimus, gauti iš policijos ir medicinos įstaigų pažymas, nustatyti aplinkybes ir priežastis. Baigęs tyrimą inspektorius užpildo n.a. formas: N-1 (kai įvyko darbe), N-2 (einant į darbą arba grįžtant iš jo). Traumatizmo analizės metodai ir koeficientai Pirmas statistinis metodas. Juo remiantis statistiniais duomenimis apie traumatizmą nustatomi jo lygį charakterizuojantys koefi-cientai. Yra 3 traumatizmo koef.: 1) trauma-tizmo dažnumo koef. – parodo vid. n.a. sk. 1000 dirbančiųjų, kd = N/D  1000. 2) traumatizmo sunkumo koef. – nusako kiek vid. prarasta darbo dienų dėl 1 n.a., ks = A/N. 3) traumatizmo nedarbingumo koef. – paro-do kiek darbo dienų prarasta 1000 dirbančių-jų dėl 1 n.a., kn = kd  ks. Šie koef. leidžia nustatyti traumatizmo dinamiką respublikos mastu. Antras metodas – monografinis. Jis nagrinėja sunkaus ir mirtino n.a. priežastis ir aplinky-bes įmonėje kur įvyko nelaimė, nustato meteorologines sąlygas, sanitarinės higienos darbo sąlygas. Darbo ir poilsio laikas. Normali darbo savaitė – 40 val. Maksilmali darbo dienos trukmė 10val. Galima dirbti viršvalandžius, bet ne daugiau kaip 2 dienas iš eilės po 2 val. (120val per metus). Jaunuoliai 16-18m ir invalidai dirba 36val, o 14-16m dirba 24val per savaitę. Atostogų pagr. laikas 28 kalendorinės dienos. Moterų darbas. Moterims draužiama dirbti sunkius ir kenks-mingus darbus nakties meetu nesant svar-biam būtinumui. Moterims iki 40 metų, nėš-čioms ir turinčioms vaikus iki 3 metų, drau-džiama dirbti naktinį darbą, poilsių ir šven-čių dienomis, o siųsti į komandiruotę tik jom sutikus. Darbdaviui draudžiama atsisakyti priimti moterį į darbą arba mažinti atlygini-mą susiejant su nėštumu ar kūdikio maitini-mu, taip pat atleisti iš darbo, kol vaikui sueis 3m. Jaunimo darbas. 14-16m darbui turi gauti vieno iš tėvų raštiš-ką sutikimą ir savivaldybės raštišką leidimą. 16-18m užtenka tik savivaldybės leidimo. Jaunuoliams atostogos skiriamos tik vasaros laiku. Darbe jam priskiriamas globėjas ir meistras, kuris prižiūri jo darbą. Draudžiama jaunuoliams dirbti naktimis, viršvalandžius, švenčių ir poilsio dienomis, siųsti į komandi-ruotes, budėti. Atleisti iš darbo gali tik su savivaldybės leidimu. Nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos N.a. darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Pavojingas veiksnys – tai rizikos veiksnys darbo aplinkoje, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirtį. Kenksmingas veiksnys – tai rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo sveikatą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio ilgalaikis poveikis gali būti pavojingas gyvybei. Profesinė liga – tai ūmus ar lėtinis darbuotojų sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. Profesinės ligos skirstomos pagal pasireiškimo laiką ir požymius: 1) lėtinė profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių per tam tikrą darbo laiką; 2) ūmi profesinė liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis darbo aplinkos pavojingas veiksnys, pasižymintis ūmiu poveikiu. Būna atvejų, kai žalingi poveikiai yra ilgalaikiai, tačiau jų pasekmės įvertinamos kaip n.a. Pvz., saulės smūgiai, nušalimai, apsinuodijimai lakiosiomis medžiagomis priskirtini n.a., o ne profesinių ligų grupei. N.a. gali būti lengvi, sunkūs, mirtini ir grupiniai. Lengvas n.a. – tai įvykis, kurio metu darbuotojas patiria traumą ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunkių n.a. darbe kategorijai. Po tam tikro laikotarpio nukentėjęs pasveiksta be liekamųjų pasekmių. Sunkus n.a. – tai įvykis, kurio metu darbuotojas patiria sveikatai ar gyvybei pavojingą traumą. Tai kaulų lūžiai, galūnių amputavimai, III–IV laipsnių nudegimai ir kt. Sunkių n.a. klasifikaciniai požymiai nurodomi Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose. Mirtinas n.a. – tai įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ar gyvybei pavojingą traumą ir dėl jos iš karto ar po kurio laiko miršta. Grupinis n.a. – tai įvykis, kurio metu nukentėjo du ir daugiau darbuotojų. Pavojingi veiksniai, dėl kurių gali įvykti n.a., gali būti fizinės, cheminės, biologinės ar psichofiziologinės kilmės. Fizinės kilmės veiksniu gali būti laikomas konstrukcijos griuvimas ar virtimas, krovinio kritimas ir kt., traumuojantis darbuotoją. Cheminės kilmės veiksnys – tai gali būti kenksmingų ir nuodingųjų dujų patekimas į darbo aplinką dėl kurio darbuotojas gali apsinuodyti. Biologinės kilmės veiksnys – tai pvz., vabzdžių ar gyvačių įkandimai darbuotojams. Psichofiziologinės kilmės veiksniu gali būti laikomas darbuotojo pervargimas, apsvaigimas nuo alkoholio ar narkotikų, problemiški žmonių santykiai darbovietėje. N.a. sukėlę pavojingi ir kenksmingi veiksniai turi būti analizuojami ir imamasi reikiamų saugumo priemonių, kad jų neliktų. Nelaimingi atsitikimai darbe ir jų klasifikacija N.a. skirstomi į susijusius su darbu ir nesusijusius su darbu: 1. N.a., susiję su darbu, kai surašomi N–1 formos aktai, yra atsitikimai, įvykę asmenims: 1) atliekantiems darbo sutartimi sulygtą, kitą darbdavio pavestą ar su darbdavio žinia dirbamą darbą; 2) rengiantiems arba tvarkantiems darbo vietą, darbo priemones ir atliekantiems kitus su darbu susijusius veiksmus įmonės teritorijoje, patalpoje ar kitoje vietoje; 3) darbo metu vykstantiems darbo reikalais; 4) vykstantiems į darbą ar iš darbo įmonės ar jos samdomu transportu; 5) nukentėjusiems dėl smurto, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai susiję su darbu; 6) per pietų pertrauką, poilsio ir kitas pertraukas, įskaitomas į darbo laiką, darbo vietoje, įmonės teritorijoje ar patalpoje; 7) dirbantiems sau įmonėje. 2. Kiti n.a. darbe, dėl kurių surašomi N–1 formos aktai: 1) darbo metu atliekant pilietinę pareigą: gelbstint žmones, materialines vertybes gaisro, avarijos, stichinės ir kitos nelaimės įmonėje likvidavimo metu; 2) darbdavio rašytiniu pavedimu dalyvaujant sporto, kultūros ir kituose panašiuose renginiuose; darbo metu dalyvaujant įstatymo numatytoje visuomeninėje veikloje. 3. Dėl n.a., įvykusio darbuotojui esant komandiruotėje, surašomi: 1) N–1 formos aktas, kai n.a. įvyko: a) vykdant darbo užduotį paskirties vietoje; b) vykstant iš poilsio vietos į užduoties vykdymo vietą ar atgal įmonės, su kuria sudaryta darbo sutartis, ar įmonės, į kurią komandiruotas asmuo, transportu ar jų samdytu transportu. 2) N–2 formos aktas, kai n.a. įvyko kelyje įdarbdavio nurodytą užduoties vykdymo vietą ir iš jos, taip pat į poilsio vietą ir iš jos, išskyrus šių nuostatų (b) punkte nurodytus atvejus. 4. N.a., susijusio su darbu, tyrimų rezultatai surašomi N–2 formos akte, kai n.a. įvyksta darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir: 1) gyvenamosios vietos; 2) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojas gauna užmokestį už darbą; 3) ne įmonės teritorijoje esančios vietos, kur darbuotojas gali būti per pertrauką, skirtą pailsėti ir pavalgyti. 5. N.a. tyrimo metu nustačius, kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, arba nutraukiamas, N–1 ar N–2 formos aktas nesurašomas. N.a., nesusiję su darbu, yra šie: 1) nukentėjusysis siekė susižaloti ar nusižudyti; 2) nukentėjusysis darė nusikaltimą; 3) nukentėjusysis dirbo sau be darbdavio ar padalinio vadovo rašytinio leidimo; 4) asmuo nukentėjo dėl smurto, kurio aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu. Grupinio n.a. metu atitinkamos formos surašomos kiekvienam nukentėjusiajam atskirai. N.a., apie kurį nukentėjusysis nepranešė darbdaviui arba dėl kurio darbingumo neteko ne iš karto, ištiriamas gavus nukentėjusiojo ar jo interesams atstovaujančio asmens prašymą raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Ištyrus n.a. darbe surašomas N–1 formos aktas, o vykstant į darbą ar iš jo – N–2 formos aktas. Šie aktai privalo būti registruojami specialios formos žurnaluose ir saugomi įmonėje kartu su visa tyrimo medžiaga 45 metus esant lengvam n.a., o sunkiam ir mirtinam – 75 metus. Likviduojant įmonę šie aktai su tyrimo medžiaga perduodami įmonės teisių perėmėjui, o jeigu jo nėra – miesto archyvui. N.a. įvykus ne įmonės teritorijoje, įmonės darbuotojui atliekant darbdavio pavestą darbą arba vykstant į/iš darbo, dėl geležinkelio, vandens, oro, automobilių transporto, traktorių ar kitų savaeigių mašinų eismo saugos taisyklių pažeidimų, įvykį tiriančios teisėsaugos institucijos ar komisijos apie įvykį ne vėliau kaip per 24 val. praneša nukentėjusiojo darbdaviui, o įvykio tyrimo medžiagą jam išsiunčia ne vėliau kaip per 3 dienas (jį ištyrus). Darbdavys, gavęs tyrimo medžiagą, sudaro komisiją, kuri surašo atitinkamos formos n.a. aktą. Tiriant tokį n.a. darbe gali dalyvauti darbdavių, darbuotojų interesams atstovaujančios organizacijos atstovai, pakviesti ekspertai. Darbdavys ar jo įgaliotas assmuo įmonės, kurioje įvyko sunkus, mirtinas ar grupinis n.a. profesinių mokyklų moksleivių, aukštesniųjų ar aukštųjų mokyklų studentų praktikos įmonėje metu, nedelsiant faksu, telefonograma ar kitomis ryšio priemonėmis privalo pranešti mokymo įstaigai, kaip numatyta tiriant sunkų ar mirtiną n.a., pagal nustatytą pranešimo formą. Lengvo nelaimingo atsitikimo tyrimas Įvykus lengvam n.a., nukentėjusysis privalo apie tai nedelsiant pranešti darbo vadovui arba darbdaviui. Darbuotojai, matę ar sužinoję apie įvykį, turi nedelsdami suteikti nukentėjusiajam pagalbą ir pranešti nukentėjusiojo darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui. Darbdavys privalo nedelsiant organizuoti pirmosios pagalbos suteikimą, o prireikus – nukentėjusįjį nugabenti į gydymo įstaigą. Apie įvykusį n.a. darbdavys privalo nedelsiant pranešti įmonės profesinei sąjungai, kurios narys yra nukentėjusysis. Padalinio vadovas apie įvukį praneša įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ir darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui. Darbdavys, įmonėje, kurioje įvyko n.a., privalo darbo vietą ir įrenginių būklę išsaugoti, kokia ji buvo n.a. metu, iki n.a. bus komisijos ištirtas. Įmonėje, kurioje įvyko n.a., darbdavys privalo sudaryti tinkamas sąlygas tirti n.a. ir komisijai, tiriančiai n.a., ar vienam jos nariui pareikalavus: 1) nufotografuoti objektą, n.a. vietą, parengti ir pateikti kitą vaizdinę medžiagą; 2) aprūpinti transporto, ryšių priemonėmis ir skirti patalpą komisijos darbui; 3) pakviesti reikiamus specialistus, ekspertus 4) atlikti techninius apskaičiavimus, laboratorinius tyrimus, bandymus ir kitus darbus, kurių reikia n.a. ištirti; 5) atspausdinti ir padauginti tyrimui reikalingus dokumentus, jei reikia – juos išversti į valstybinę kalbą. Kiekvienas komisijos, tiriančios n.a., narys turi teisę gauti darbdavio, įmonės struktūrinių padalinių vadovų ir kitų asmenų žodinius arba rašytinius pasiaiškinimus ar paaiškinimus dėl n.a. ir pateikti komisijai. Lengvą n.a. dvišalė komisija privalo ištirti per 7 darbo dienas nuo įvykio dienos. Ištyrusi lengvą n.a., komisija surašo N–1 arba N–2 formos aktą ir jį pasirašo visi komisijos nariai. Jei darbdavys nesutinka su komisijos išvadomis, jis gali išdėstyti savo nuomonę raštu, kuri pateikiama komisijai ir pridedama prie tyrimo medžiagos. Darbdavys, gavęs n.a. N–1 ar N–2 formos aktus su tyrimo medžiaga, savo parašu bei įmonės antspaudu patvirtina, kad susipažino su tyrimo medžiaga. Lengvo n.a. N–1 ar N–2 formos akto ir tyrimo medžaigos originalas paliekamas įmonėje, o po vieną patvirtintą akto kopiją darbdavys per 3 dienas privalo išsiųsti: 1)valstybinės darbo inspekcijos atitinkamam inspektavimo skyriui ir nukentėjusiajam; 2) įstaigai, kurioje nukentėjęs asmuo apdraustas nuo n.a.; 3) mokymo įstaigai, pagal kurios siuntimą nukentėjusysis dirbo praktikos metu; 4) profesinei sąjungai, kurios narys yra nukentėjusysis, kartu su tyrimo metu surinktų dokumentų patvirtintomis kopijomis. Darbo inspektorius, nustatęs, kad lengvas n.a. ištirtas neteisingai, privalo iš darbdavio pareikalauti jį papildomai ištirti. Sunkių ir mirtinų n.a. tyrimas Įvykus sunkiam ar mirtinam n.a. darbdavys privalo iškart po įvykio pagal nustatytą formą faksu, telefonograma ar kitomis ryšio priemonėmis pranešti: 1) miesto, apylinkės, kurioje įvyko n.a., prokuratūrai; 2) valstybinei darbo inspekcijai; 3) suinteresuotai įmonei, profesinei sąjungai, socialiniam draudimui, valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir kitom suinteresuotom įstaigom; 4) nukentėjusiojo šeimai. Sunkius, mirtinus ir grupinius, kai vienas iš nukentėjusiųjų sunkiai traumuotas ar mirė, n.a. tiria valstybinis darbo inspektorius. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovai. Tyrime gali dalyvauti draudimo įstaigos atstovas. Darbo inspektorius, tirdmas n.a. darbe, prireikus, kviečia dalyvauti: 1) sunkių ar mirtinų ūmių apsinuodijimų atveju – teritorinio visuomenės sveikatos centro atstovą; 2) suinteresuotų įmonių ir organizacijos atstovus. DARBO HIGIENA Darbo aplinkos meteorologinės sąlygos Darbo aplinkos mikroklimatą apsprendžia: 1) Temperatūra – žm. darbo procese iš kūno išskiria šilumą prakaitu. Darbai skirstomi į 3 grupes: lengvas (150kcal į valandą), viduti-nio sunkumo (150-250kcal į val), sunkus (>250kcal į val). 2) Oro judėjimo greitis – jei dirbama šiltu metų laiku. Tada optimalus oro judėjimas patalpoj turi būti nuo 0,5-1,5 m/s. Jei šaltu metu – 0,2-0,5 m/s. 3) Santykinė oro drėgmė – parodo, kiek vandens garų yra oro tūryje g/m3. D=Dabs/Dmax  100%, Dabs – drėgmės kiekis ore prie duotos temp., Dmax – drėgmės kiekis, kuris gali maximaliai išsilaikyti ore. Normali santykinė drėgmė 50-60%. 4) Šiluminis spinduliavimas – žm. jaučia spindulius, kurie viršija 360C. Žmoguje susikaupia šilumos perteklius, gali išsivystyti auglys. 5) Slėgis. Normalus 103,1 kPa arba 760 mmHg. Mikroklimato gerinimas Esant padidintai oro temp., taikomos tokios techninės priemonės: 1) natūralios oro kaitos organizavimas; 2) mechaninis ventiliacijos įrengimas; 3) sumažinimas išorinių paviršių spindulia-vimo........ 4) mechanizuojant atskirus gamybos proce-sus; 5) asmeninių apsaugos priemonių naudoji-mas; 6) statybinių mašinų kabinų dažymas šilumą atspindinčiais dažais. Esant vėsiam orui taikomos tokios kompen-sacijos: 1) darbuotojų apšilimui daromos pertraukos; 2) sutrumpinama darbo diena; 3) nutraukiamas darbas. Kompensacijas dėl temp. ir vėjo nustato sa-vivaldybė, o pertraukų ir apšilimo klausimus sprendžia administracija su profsąjunga. Gamybinės dulkės, jų savybės ir normavimas Gamybinės dulkės pagal kilmę skirstomos į: 1. Organines – augalines, pvz., medienos dulkės. 2. Neorganinės – mineralinės (granito, ce-mento). 3. Mišrios – dulkių mišinys. Pagal dispersiškumą (stambumą) į: 1. Dulkės 10μm vad. aerogeliais. Nemetalinės dulkės įsielektrina teigiamai, o metalinės – neigiamai. Pagal kenksmingumą dulkės skirstomos į: 1. Inertines (pvz. suodžiai). 2. Agresyvios (švinas). Pastoviai kvepuojant dulkėmis susergama si-likoze. Aštrios dulkės pažeidžia akis, o erzi-nančios dulkės (kalkės, soda) sukelia odos uždegimus. Kvepuojant dulkėmis išsivysto bronchitas, plaučių ligos pereinančios į vėžį. Dulkių koncentracija Oro užterštumas charakterizuojamas dulkių svoriu tūrio vienete mg/m3. Darbo zonoje dulkių koncentracija neturi viršyti ilgalaikio poreikio ribinių reikšmių. Organinių dulkių leidžiama 5 mg/m3, neorganinių leidžiama 10 mg/m3. Vienas iš pagrindinių principų oro užterštumui darbo zonoje nustatyti yra svori-nis metodas įvertinant dulkių dispersiškumą. Dulkių pavyzdys aspiratoriaus pagalba Q=(G2 – G1)/(v0  τ)  103 mg/m3; G2 – svoris filtro su dulkėmis, mg; G1 – švaraus filtro svoris, mg; v0 – aspiratoriaus siurbiamo oro tūris per 1min; τ – surinkimo laikas. v0 = vt 273/T  p/p0; vt – siurbiamo oro tūris pro filtrą, kai siurbiamo oro temp. T (K); p – slėgis pavyzdžio paėmimo metu, Pa; p0 – 101,3 Pa. Dulkių mažinimo būdai Vykdant sausą malimą statomi dulkių gaudy-tuvai, naudojamas pneumotransportas arba taikomas dulkių atsiurbimas. Darbo drabu-žiai ir AAP yra tik papildomos priemonės. Naudojami dar ir respiratoriai, hermetiniai akiniai. Esant 6 balų vėjui (12 m/s) draudžia-ma vykdyti darbus lauke dulkėtoj aplinkoj. Dulkių valymui naudojami pirminis ir švaru-sis valymai. Pirminis valymas yra 2 rūšių: 1) gravitacinis principas, 2) inercijos metodas; 1934 m išrastas ciklonas. Švaresniam išvaly-mui į cikloną įpilamas vanduo. Naudojami popieriniai, medžiaginiai, tepaliniai filtrai. Kenksmingos cheminės medžiagos HN23-2001 nauja higienos norma, gamybi-niai nuodai: NO2, CO, SO2, sintetiniai dažai, bitumo garai. Žmogaus organizmą veikia kenksmingai sukeldami apsinuodijimą arba narkotinį poveikį. Apsinuodijimai būna: ūminiai arba aštrūs, chroniški – sukelia pro-fesines ligas. Nuodai į žmogaus organizmą patenka per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus ir odą. Kenksmingos medžiagos pagal pavojingumą skirstomos į: 1) toksiška – patekusi į žm. organizmą suke-lia mirtį, staigius ar lėtinius sveikatos sutriki-mus (CO); 2) ėsdinanti – ardo gyvus audinius (NO2); 3) dirginanti – sukelia odos uždegimus. Tai silpnos rūgštys; 4) jautrinančios – įkvėptos ar prasiskverbu-sios per odą padidina jautrumo reakciją (amoniakas); 5) kancerogeninės – sukelia vėžį (nikotinas); 6) mutageninės – sukelia paveldimus geneti-nius pakitimus; 7) toksiškos reprodukcijai – sukelia nepavel-dimus palikuonių pakenkimus, gali pakenkti vyrų ir moterų lytiniam pajėgumui (metilo alkoholis). Nuodingos medž. skirstomos į 2 grupes: 1) kieti nuodai (švinas, arsenas, sintetiniai dažai); 2) dujiniai ir skysti (smalkės CO, benzinas, spiritas). Pagal nuodingumo pobūdį nuodai skirstomi į 4 grupes: 1) ardantieji odą ir gleivinę (H2SO4, HCl); 2) ardantieji kvėpavimo organus (NO2, SiO2, SO2, Cl); 3) veikiantys kraują (CO reaguoja su kraujo hemoglobinu); 4) veikiantys nervų sistemą (spiritas, narkotikai, nikotinas). Darbo patalpų užterštumas nustatomas dujų analizatoriumi, kuris parodo nuodingų dujų koncentraciją ore. Apsisaugojimui nuo nuo-dingų medžiagų jos pakeičiamos mažiau nuodingomis arba darbuotojui sudaromos sąlygos neturėti betarpiško kontakto. Kuo-met višijama leistina ribinė koncentracija, iš-duodami darbo drabužiai ir AAP, prave-damas išankstinis ir periodinis medicininės apžiūros, skiriamas gydomasis maitinimas, sutrumpinama darbo diena, prailginamos atostogos. Nuodingos medž. įpakavimo etiketėje turi būti nurodyta pavojaus ženklai. Rizikos pobūdis PZO – medž. kenksminga įkvėpimui. Būtinos saugos priemonės S21 – vartojant tą medž. nerūkyti. Rizikos laipsnį gali sudaryti keletas medž. junginių, pvz., R28/48/32. darbdavys privalo informuoti darbuotojus apie kenksmingų medžiagų savybes. Darbo vietų apšvietimas Racionalus apšvietimas pagerina higienines darbo sąlygas, darbo kultūrą, mažina trauma-tizmą, didina darbo našumą iki 10%. Nepa-kankamas apšvietimas sukelia akių įtempi-mą, o apakinimas apšvitimu priverčia praras-ti laiko akių adaptacijai. Apšvietimo normos pagrįstos moksliškai HN98-2000. Pagr. reikalavimai: 1) apdorojamų paviršių detalės turi būti pa-kankamai ir pastoviai apšviestos; 2) darbo zonoje neturi būti šešėlių, per dide-lio ryškumo ir apakinimo. 3) apšvietimo sistemos turi būti optimaliai ekonomiškos. Šviesos pojūtį regos organai gauna nuo įkai-tintų daugiau 5000C kūnų skleidžiamų elektromagnetinių bangų, kurių ilgis 0,38-0,78μm. Ši įžiūrimoji energija vad. šviesos srautu. Šviesos srauto tankis paviršiuje vad. apšvieta (E). E=F/A [lx] Natūrali apšvieta. Realizuojama per langus, stoglangius, mišri. Natūrali apšvieta priklauso nuo debesuotumo ir metų laiko. Yra įvedamas natūralus apšvietos koef. (e). e=Evid/Eišd  100% [lx]. Dirbtinis apšvietimas. Skirstomas į 4 rūšis: 1. Bendras apšvietimas – suteikia patalpai bendrą šviesos foną, pašalina šešėlius, kabi-nami vienodo tipo ir galingumo šviestuvai. 2. Vietinis apšvietimas – realizuojamas pavienėmis lempomis. 3. Mišrus apšvietimas – bendro ar vietinio apšvietimo derinys. 4. Specialusis apšvietimas, skirstomas: signalinis – įrengiamas prie išėjimo durų, avarinis – kai įsijungia normalus apšvietimas automatiškai turi įsijungti avarinis apšvietimas 10%. Dirbtiniam apšvietimui naud. kaitinės, liumi-nosencinės lempos, jos būna aukšto ir žemo slėgio. Naudingo veikimo koef. (kiek elektros ener-gijos virsta šviesa) kaitinių 1-3%, liumino-sencinių 10%, laukinių 20%, natrio 30%. Šviestuvai skirstomi: tiesioginės šviesos, išsklaidytos, spec. paskirties (naud. drėgnose patalpose). Lempučių tarnavimo laikas 1000val. Labai tiksliems darbams turi būti 500 lx apšvietimas, o vidutinio tikslumo 200 lx. Teritorijos apšv. 2lx, koridorius 15lx. Apšvietimas matuojamas taškiniu metodu, šviesos srauto metodu. Triukšmas ir jo įtaka žmogui Su triukšmu pradėta kovoti pr.Kr. VIa. Grai-kijoje, potvarkis: iš miesto centro iškeldinti auksakalius, kalvius. Anglijoje XVIIa buvo įsakas draudžiantis vyrams nuo 21val iki 6val ryto mušti žmonas, o Kinijoje impera-toriaus įsakas, kad žmogų, kuris keikia impe-ratorių, priversti groti muzikos instrumentu, kol numirs. Pagal kilmę triukšmas būna: 1) mechaninis – įvairių mašinų darbas; 2) aerodinaminis – sukelia ventiliacijos siste-mos, arba hidrodinaminis – vandens srautai; 3) elektrinių mašinų; 4) smūginis – atsiranda technologiniuose procesuose – vibro aikštelės; 5) sprogimo impulsinis – vidaus degimo varikliai. Triukšmas kaip sudėtingas garsas turi 2 parametrus: 1. intensyvumo lygis, matuojamas dB; 2. dažnis, mat. Hz. Grafinis triukšmo vaizdas vad. spektru. Yra 3 spektrai: linijinis, ištisinis ir mišrus. Pagal dažnumą: žemo dažnio, 300Hz; vidutinio dažnio, 300-800Hz; aukšto dažnio, >800Hz. Oktava – tarpelis nuo aukščiausio iki žemiausio dažnio (63-8000). Garso slėgio lygį išreiškiame tokia formule: L=20lg  p/p0 [dB]; p – išmatuotas garso slėgis [Pa], p0 – sąlyginis (pradinis) girdimu-mo slenkstis, jis yra pastovus dydis p0=210-5 Pa. p0 – pats didžiausias garso slėgis, kai žmogus girdi garsus nejausdamas skausmo, t.y. skausminis garso slenkstis (prie 130dB), o žmogų užmuša 180dB. Dienos metu leidžiamas triukšmas 55dB, naktį leidžiama 45dB. Triukšmas sukelia klausos organų skausmus ir traumas, krauja-gyslių ligas, veikia širdį, didina nuovargį ir vėžio ligą. Dideliuose miestuose žmonių gyvenimo trukmė 10 kartų mažesnė negu kaime. Be girdimo yra infragarsas iki 16Hz (negir-dimas) ir ultragarsas >20000Hz. Triukšmo mažinimui taikomos tokios priemonės: 1) triukšmo šaltinyje, panaudojus gaubtus, sumažiname triukšmo skleidimą; 2) distancinis triukšmo valdymas; 3) AAP (ausinės, kištukai į ausis); 4) ekranavimas (mediniai arba plasmasiniai ekranai). Reikalavimai jiems: triukšmo šaltinio neturi matytis; ekranas kuo didesnis, arčiau triukšmo šaltinio; ekrane negali būti nė mažiausio plyšio. Gamybiniai virpesiai Virpesiai – kieto kūno pasikartojantys jude-siai apie pusiausvyros padėtį. Jie pagerina technologinį procesą ir pakelia darbo našu-mą. Virpesius charakterizuoja 5 parametrai: amplitudė, dažnis, greitis, pagreitis, periodas. Žinant amplitudę ir dažnį galim paskaičiuoti likusius 3 parametrus. Amplitudę ir dažnį fiksuoja vibrografas. Vibracija yra vietinė kai dirbama su rankiniais instrumentais. Ir bendroji vibracija, kuri veikia visą žmogaus organizmą, kai dirbama su vibro mašinomis (traktoriai). Po kelių metų žmogus pradeda sirgti vibracine liga. Virpesiai sužadina cen-trinės nervų sistemos židinius. Pirmi ligos simptomai: nemiga, pykinimas, galvos skausmas, erdvės pojūčio sumažėjimas (ats-tumo nejaučia); dirbant su rankiniais instru-mentais – nesugyja delnai, pirštus traukia. Skiriama 3 vibracinės ligos stadijos: 1. Lengvi jautrumo organų ir kraujagyslių būvio sutrikimai (pradeda kalkėti). 2. Pastebima kraujagyslių mitybos sutrikimai ir perėjimas nuo funkcionalinių pokyčių į organinius (raumenys negauna maitinimo ir ląstelės pradeda nykti). 3. Organiniai pokyčiai viršija funkcionali-nius (lieka kaulai ir oda, raumenys išnyksta). Dirbant su pneumoinstrumentais reikia kas 1val daryti 15min pertrauką ir trumpinti dar-bo dieną iki 6val ir aišku taikyti priemones vibracijai mažinti. Naudojama AAP – piršti-nės, kurių delnuose yra 3 spyruoklės, ir ba-tai, kurių paduose yra 6 spyruoklės. Jonizuojančioji spinduliuotė (radiacija) Radiacinis fonas yra gamtos, natūralus ir dir-btinas (žmogaus sukurtos technologijos). Per metus žmogus gauna 100mR/val arba 0,1mR/val. Kai kurių cheminių elementų branduoliai gali savistoviai tapti kitų el. branduoliais. Šį reiškinį nustatė moksl. Radis. Šio proceso eigoje išsiskiria energija spinduliavimu – tai α, β ir γ spinduliai. Radioaktyvus spindulia-vimas yra 2 rūšių: 1) tiesioginis poveikis, kada radioaktyvūs spinduliai jonizuoja audinių molekules ultra-violetiniais spinduliais. 2) netiesioginis poveikis. Žmogaus organiz-me yra iki 80% vandens. Vandens molekulė veikiama radioaktyvaus spinduliavimo susi-daro teigiami ir neigiami jonai, kurie nepa-tvarūs ir skildami sudaro H ir OH. Hidroksiliniai jonai OH jungiasi su laisvu oro deguonimi ir sudaro chemiškai aktyvius vandenilio peroksidą H2O2 arba hidrope-roksidą OH2, kurie ir ardo audinius. γ spinduliai labiau pavojingi išoriniam po-veikiui, o α ir β – vidiniam, ko pasekoje su-keliama spindulinė liga aštrios arba chroniš-kos formos. Pažeidimai gali būti 2 rūšių: 1. Somatinis – kai radiacija veikia vieną žmogų arba 1 kartą. 2. Genetinis poveikis – kai perduodama pali-kuonims. Radiacijos poveikis į gyvą organizmą išreiš-kiama ber‘u (biologinis rentgeno ekvivalen-tas); jis lygus 1Gr, o 1Gr=1J energijos, kuri tenka 1kg kūno masės. ............. statyboje atliekama medžiagų ir gaminių tyrimas. Galima nustatyti betono atsparumą arba armatūros išdėstymą kons-trukcijoje. Naudojama lydant metalą ir auto-matizuojant gamybos procesus. Radio-aktyvių medžiagų atliekos yra laidojamos iš-betonuotose duobėse ir užbetonuojamas viršus. AAP: 1) kostiumai į kuriuos paduodamas suspaus-tas oras; 2) respiratorius ant nosies ir burnos; 3) hermetiniai akiniai; 4) ekranas padengtas švinu – geriausiai apsaugo. Elektromagnetinė spinduliuotė Vis daugiau naudojama aukštadažnių elek-tros įrenginių (tv antenos, radio antenos, džiovinimo krosnys, mob. telefonai) – skleidžia ultratrumpas bangas. Mažos dozės šių bangų pagreitina ir pagerina organizmo ląstelių vystymąsi. O didelės dozės apsun-kina arba visiškai sunaikina ląsteles. Žm. kū-nas sugeria 50% elektromagnetinių trumpų bangų. Radio bei mikro bangos patenkančios į organizmą transformuojasi į šilumą. Esant dideliam šios energijos intensyvumui orga-nizmas nespėja pašalinti šilumos pertekliaus, susergama kataraktu, nuo kurio išsivysto smegenų auglys. Pabuvęs ilgiau elektro-magnetiniame lauke žm. jaučia nuovargį, atsiranda galvos skausmai, pakyla temp. Pailsėjus kelias dienas ši liguista būsena praeina. El. spinduliuotė charakterizuojama bangos ilgiu ir dažniu: λ=c/f; λ – bangos ilgis; c – bangos greitis (prilygsta šviesos greičiui 3108 m/s); f – svyravimo dažnis, Hz. El. lauko poveikį apibūdiname elektrinio ir magnetinio laukų stipriu. E=U/l [v/m]; E – elektr. laukas. U=I/2πr; U – magnetinis laukas; I – srovės stipris. Kad apsisaugoti nuo el. lauko: 1) šio lauko stiprio mažinimas; 2) darbo vietos ekranavimas; 3) elektromagnetinio šaltinio patalpinimas į atskirą patalpą; 4) sumažinant šių bangų atspindį sienos dažomos, lubos sugeriančiomis medž. išklojamos, grindys guma išklojamos. 5) AAP naud. ir darbuotojų sveikatos tikrinimas. Stresų įtaka saugiam darbui Stresas – įtampa. Stresas darbe – emocinė būsena, kurios priežastis prieštaravimas tarp darbe keliamų reikalavimui ir darbuotojo sugebėjimo juos atlikti. Stresas patiriamas dėl psichologinės rizikos. Kadangi žmonės skiriasi pagal temperamentą ir sugebėjimus, tie patys darbo aplinkos reikalavimai kelia stresą, o kitiems ne. Yra psichosocialiniai stresai, siejasi su sveikata. Intensyvus stresas ir patiriamas ilgą laiką, sutrikdo miegą, apima nerimas ir depresija, sunku susikaupti. Stresas yra ergonominės sistemos „žmogus – mašina – darbo aplinka“ rezultatas, kai šie 3 veiksniai prieštarauja vienas kitam. Fiziniai ir chem. Veiksniai (triukšmas, apšvietimas, dulkės ir kt.) ne tik tiesiogiai veikia darbuotojo sveikatą, bet ir netiesiogiai pasireiškia psichologiniu impulsu. Vien tik žinojimas, kad bus veikiamas jūsų organizmas kenksmingu poveikiu, kelia baimę ir nuogąstavimą. Darbo organizavi-mas turi įtakos psichiniam stresui, pvz.: pa-maininis darbas sutrikdo miegą. Amerikie-čiai nustatė, kad 75% n.a. įvyksta dėl stresų. Todėl darbdaviai turi konsultuotis ir bendra-darbiauti su darbuotojais, rengti susitikimus su psichologais ir aiškinti kas kelia įtampą ir trukdo atlikti darbą. Žinant streso kilmę gali-ma lengvai jį įveikti. Todėl stresas vertina-mas keliais metodais: psichologiniais testais, klausimynais ir apklausa. Atliekamas streso vertinimas: 1) stebint darbo procesą ir darbo sąlygas; 2) apklausų metu nustatant profesinių grupių nuomonę apie darbą; Profilaktinės priemonės stresui įveikti: 1) fizinis ir cheminis darbo aplinkos gerini-mas; 2) darbo užduočių išankstinis parengimas; 3) darbuotojo psichinės sveikatos tikrinimas; 4) spec. priemonės, skirtos rizikos grupėms.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!