Žmogui skirta pažinti, klysti, tobulėti ir išbandyti tai, kas dar nepatirta

„Ko, kaukole, šiepies? Bandai paguost, kad ir tavy kadaise mintys lydės (...)“ – yra pasakę J. V. Gėtės tragedijos „Faustas“ pagrindinis veikėjas kaukolei, suprasdamas, jog yra bejėgis prieš gyvenimo srovę. Dažnai žmonės siekia tobulumo, trokšta žinoti viską, tačiau suprasdami, jog tai nėra įmanoma praranda gyvenimo esmę. Tačiau kliūtis ir klasta išmoka dorybės. Žmonės visą gyvenimą ieško nuotykių, tad pinklės yra sutinkamos bene kiekviename žingsnyje, jos padeda suprasti, ką padarėme ne taip, ką reikia ištaisyti.
Dažnai žmonės trokšta žinoti visas pasaulio paslaptis, nori turėti viską, ką reikalauja, būti geresniais už kitus, taip aukodami savo gyvenimą tuštybei, nuo kurios atsigauna tik mažuma. Nuo pat pirmų dienų žmonės pažįsta pasaulį: mokosi vaikščioti, kalbėti, rašyti. Vieni suvokia pagrindus ir sustoja, kiti nori pažinti pasaulį daug gyliau: mokslininkai per kelerius metus, dešimtmečius stropiai ieško naujo išradimo, tačiau dažnai eksperimentas nepasiseka, tad patiria nusivylimą, prasideda apatija, gyvenimas jau nebeturi prasmės, liūdna, bet tik nedaugelis supranta ir ištaiso padarytas klaidas. Tokioje situacijoje atsidūrė vokiečių poeto, prozininko, dramaturgo ir mokslininko - Johano Volfgango Gėtės romano „Faustas“ pagrindinis veikėjas, pasenę daktaras ir mokslininkas - Faustas. Jis visą gyvenimą mokėsi, norėjo žinoti viską, troško tobulumo, tačiau būdamas šešiasdešimties suprato, jog žinodamas labai daug nejutėsi laimingas, nėra realu žinoti viską. Taip viso gyvenimo kelias privedė jį prie noro nusižudyti. Tačiau Visagalis davė jam antrą šansą, Faustas pavirtęs gražuoliu ir jausdamas aistros Margaritai, gundomas Mefistofelio padarė daug klaidų, tačiau kiekvienas nuotykis darė Faustą vis labiau jausmingą ir jautrų. Čia atspindi švietimo epochai būdingas „Audros ir veržimosi“ sąjūdis, kurio nariu buvo ir Johanas Volfgangas Gėtė: Faustas tapo maištingu herojumi, kuris kovojo už idealus, jautė nelaimingą meilę. Tačiau jame išliko žmogiškumas, kartą buvo paklausę: „Bet kaip priversi širdį plakti, jei pats kalbon neįdedi širdies?“. Bėgant laikui suprato, jog yra bejėgis prieš gamtą, net pradėjo ja žavėtis, pripažino Dievo galybę, visą širdimi gailėjosi dėl padarytų klaidų....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!