Ar iš tiesų kančia padeda žmogui pažinti save? Kalbėjimas

Ar iš tiesų kančia padeda žmogui pažinti save?

Kone svarbiausias žmogaus gyvenimo tikslas yra atrasti save ir eiti tuo keliu kuriuo ir esame atsiųsti į šį pasaulį eiti. Kad ir koks tai kelias būtų, blogas ar geras, mes jį turime atrasti per savęs pažinimą. Tačiau atpažinti save ne taip paprasta, dažnai koją pakiša pataikavimas kitiems, savęs prisidengimas kauke. Kad kaukė nukristu turime patirti kančią. Dramos „Pabudimas“ autorius Antanas Škėma yra pasakęs: „Herojai pergyvena psichologinius lūžius, kol laimi ar pralaimi save“. Taigi bet kuriuo atveju žmogus patiria gyvenime kančia, tačiau ar iš tiesų kančia padeda atpažinti tikrąjį save?

Taip, kančia padeda žmogui pažinti save, kai žmogus pripažįsta padarytas klaidas ir siekia jas ištaisyti. Atsidūręs gyvenimo kryžkelėje bei vidinio konflikto veikiamas, individas privalo priimti tam tikrus sprendimus, pasirinkti jo nuožiūra teisingą kelią. Tokios kančios galią vaizduoja XX a. pradžios rašytojas, prozininkas Vincas Mykolaitis – Putinas romane „Altorių šešėly“. Pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris įstoja į kunigų seminariją pats to nenorėdamas ir netrukus supranta, kad toji sritis yra skirta ne jam. Svarbu paminėti ir tai, jog pats kūrinio autorius jaunystėje jautė sielos dvilypumą, buvo pasirinkimų kryžkelėje, negalėjo apsispręsti tarp kunigo ir poeto kelio ir suprasti, ar padarė klaidą įstodamas į kunigų seminariją. Liudas Vasaris, poetinės prigimties jaunuolis, trijose romano dalyse sprendžia pagrindinį sielos konfliktą, jaučiasi tarsi plėšiamas į dvi priešingas puses. Tėvų skatinamas ir vis dėlto norėdamas sekti Maironio pavyzdžiu bei aukotis patriotiškam darbui, jis įstoja į kunigų seminariją. Deja, Liudas Vasaris nejaučia dvasininko pašaukimui reikalingo gyvo tikėjimo: kunigo gyvensena, mąstysena ir įpročiai jam, poetinės prigimties žmogui, yra svetimi. „Kaip kunigas, aš ne poetas, o kaip poetas, aš ne kunigas“,- teigia Liudas Vasaris, jis „kunigavo“ ir „poetavo“, o tuo tarpu kunigas ir poetas varė jame žūtbūtinę tarpusavio kovą. Tačiau Vasaris – ne romantizmo laikų maištininkas, vienas stojantis prieš visus, jog galėtų eiti išsvajotu keliu, jis visgi primena „būti ar nebūti“ sprendžiančio neryžtingojo, vienatvės kelią pasirinkusio V. Šekspyro vaizduojamo Hamleto asmenybę. Tokia kančia pasidaro it erzinantis vabzdys kuris nenustoja zvimbti, verčia žmogų kelti klausimus į kuriuos atsakymo atrodo paprastai neišgausi. Taigi, XX a. pirmosios pusės rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas vaizduoja kančią, nulėmusį žmogaus gyvenimą – padėjusi išsilaisvinti iš slegiančio dualizmo.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!