Ar iš tiesų kančia padeda žmogui pažinti save? (kalba)

Ar iš tiesų kančia padeda žmogui pažinti save?

Kiekvienas žmogus yra pats savo likimo kalvis. Gyvenimiškos aplinkybės formuoja asmenybės identitetą, tikrąjį save. Pati tikrovė dažnai gali priversti žmogų kentėti, formuoti kenčiančio asmens pavidalą. Suvokus, kad nuo nelaimių nepabėgsi, tenka su jomis kovoti, taip atrandamas tikrasis aš, kuris formuojasi kančios laikotarpiu. Tai, ko laimingas žmogus nepastebi, kenčiantis asmuo pasisavina sau, keičiasi kenčiančiojo vertybės, tikrovės samprata. Žinoma, sunkumai gali sužlugdyti žmogų, tačiau gali ir padėti sustiprėti, visa tai priveda prie savęs pažinimo. Taigi, koks kančios vaidmuo žmogaus gyvenime ir ar ji skatina atrasti save?

Kančia formuoja humanistinės asmenybės požiūrį į pasaulį ir į savo būtį. Pasaulyje, kuriame svarbi tik nauda, žmogus, kaip visuomenės atstovas, yra priverstas prisitaikyti prie aplinkos, elgtis taip, kaip pridera, apsimesti laimingu, nes kenčiančiojo paveikslas atrodo nemalonus ir neįdomus visuomenei. Šiomis dienomis sunkumai yra visiems gerai suprantama tema: žmonijai tenka kovoti su viską naikinančiu virusu, vis dėlto materialioji visuomenės pusė niekur nedingo, todėl požiūris į žmogų, kaip naudos šaltinį, nepasikeitė. Manau, kad bandymas pabėgti nuo skaudžios tikrovės, skatina dar stipriau kentėti ir apmąstyti savo padėtį pasaulyje. Įsigilinus į kančios kupiną būtį, atsiskleidžia žmogaus troškimai ir vertybės. Savęs pažinimo tema yra atskleidžiama XX a. vidurio modernisto, prozininko, išeivijos lietuvių rašytojo Antano Škėmos kūrinyje „Balta drobulė“. Autobiografiniame romane pasakojama apie pagrindinį veikėją Antaną Garšvą, XX a. žmogų, patyrusį Antrojo pasaulinio karo žiaurumą, dėl kurio teko emigruoti į Ameriką. „Noriu eilėraščių. Noriu pinigų. Noriu garbės. Gyventi noriu. Noriu būti laimingas.“, tokie yra Garšvos troškimai kančios kupinoje aplinkoje. Pagrindinis veikėjas yra kūrybai ir meilei atsidavęs humanistas, tačiau jaučiasi labai vienišas ir nelaimingas, kaip New York visuomenės atstovas. Jis dirba liftininku, tai absurdiškas ir kančią keliantis darbas: „Up ir down, up ir down griežtai įrėmintoje erdvėje.“ Absurdiška, kančios pilna kasdienybė suformuoja Garšvos ironišką požiūrį į pasaulį, meilės trokštantį žmogų: „Aš ją, Eleną, myliu.“, jis atsiduoda kūrybai, kai šios meilės netenka. Troškimas būti garsiu poetu yra nepasiekiama svajonė, todėl Garšva kenčia ir tik gyvenimo pabaigoje supranta tikrąją gyvenimo prasmę – reikia gyventi šia diena, humanistas atranda save: „Aš supratau save. Skeveldros susidėstė.“ Šiame romane gausu Antano Škėmos gyvenimo aspektų: emigravimas į Ameriką, liftininko darbas, troškimas kurti, rašyti ir t.t. Būtent svetur poetas atranda save: atsisako rašyti meilės tėvynei temomis, nuoseklaus pasakojimo, būdingo tuometiniams kūriniams. Vadinasi, kančia yra svarbi žmogui, nes skatina gilintis į save ir mąstyti apie mus supantį pasaulį, keičia žmogiškus troškimus ir vertybes.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!