Žmogiškojo kapitalo reikšmė viešajame administravime

Pagrindinis veiksnys , lemiantis žmonių gerovę, yra investavimas į žmones ir į žinias, kadangi žmonių įgyjami sugebėjimai – jų išsilavinimas, patirtis, įgūdžiai, kvalifikacija yra svarbiausi siekiant ekonominės ir socialinės pažangos. Bet kokios veiklos efektyvumas bei produktyvumas yra tiesiogiai susijęs su gerove.
Šiuolaikinėmis darbo rinkos sąlygomis žmogiškieji ištekliai yra svarbiausia visuomenės vertybė bei pagrindinis ekonomikos augimo veiksnys. Aukštesnis išsilavinimas sąlygoja didesnį užimtumą, produktyvumą, mažesnį nedarbą. Žmogiškieji ištekliai daro įtaką darbo produktyvumui bei rezultatams ir yra svarbūs ieškant geresnių darbo galimybių bei gyvenimo sąlygų.
Žmogiškųjų išteklių reikšmė yra svarbi ir viešojo administravimo sektoriuje, nes administratorių darbas yra tiesiogiai susijęs su eilinių žmonių gerove, jų poreikių tenkinimu. Kad ir kokios technologijos bus naudojamos, jas vis viena valdys žmogus, be gero specialisto netgi naujausia technika būtų bevertė, tai lemia, jog bet kokios organizacijos, o kartu ir viešojo administravimo įstaigų darbuotojai yra pagrindinis jos turtas, galintis užtikrinti veiklos efektyvumą bei sėkmingą įstaigos gyvavimą.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti žmogiškojo kapitalo reikšmę viešajame administravime, pagrįsti, kaip žmogiškieji ištekliai įtakoja viešojo administravimo tarnautojų darbą.
Prieš imant kalbėti apie žmoniškuosius išteklius viešėjame administravime, derėtų apsibrėžti, kas apskritai yra viešasis administravimas bei žmoniškieji ištekliai.
• Organizacinius susitarimus, įgyvendinant svarbias, valstybinės reikšmės viešąsias programas;
1. Administracinę aplinką, kurią sukuria administracinės sistemos ryšiai su politine sistema ir su visuomene.
1.1. Viešojo administravimo institucijų struktūra
Lietuvoje yra tokie viešojo administravimo valdymo lygiai:
1. Centrinis - nukreiptas į viešojo administravimo funkcijų atlikimą visos valstybės mastu;
2. Regioninis - nukreiptas į viešojo administravimo funkcijų atlikimą apskričių mastu;
3. Vietinis (municipalinis). Nukreiptas į savivaldą bei savivaldybių veiklą. Atskirus savivaldybių teritorinius vienetus administruoja seniūnijos. (Miestuose seniūnijos administruoja atskiras kiekvieno miesto teritorijos dalis, o rajonuose – atskiras rajono teritorijoje esančias gyvenvietes bei kitas rajono teritorijos dalis).
Centrinį valdymo lygį atitinkančiomis institucijomis Lietuvoje laikomos šios:
• LR Prezidento, Seimo ir Vyriausybės institucijos,
• Ministerijos, departamentai, tarnybos, žinybos, ir kitos vykdomosios valdžios institucijos, veikiančios visos šalies mastu,
• Centrinės teismo (Aukščiausiasis, Konstitucinis teismai) ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!