Žmogaus pažinimas, savo gyvenimo tikslo ieškojimas Maironio kūryboje

Maironis. Vertybės jo egocentrinėje lyrikoje, gamtos grožio poetizavimas jo kuryboje. Meilė Tėvynei, jos praeities aukštinimas.

• Žmogui, kuris siekia tobulumo labai sunku gyventi. Sunku nuramti širdį paveiktą jaunatviško maksimalizmo.

,,Noris apimti visą pasaulį;/Noris mylėti Dievą aukščiausį;/Noris pasiekti amžiną grožį!.. /Ko gi taip liūdna? Ko gi taip ilgu?” (,,Vasaros naktys”)- Lyrinis subjektas tiek daug ko trokšta, tačiau supranta, kad visko padarti neįmanoma, todėl jam taip liūdna.

,, Ar tą galią suteik, ko ta trokšta širdis,/ Taip galingai išreikšt, kaip ir tu, Baltija!” (,,Nuo Birutės kalno”)- Lyrinis subjektas trokšta būti galingas kaip Baltija. Beribiai širdies troškimai skaudina ir liūdina žmogų.

,,Neužmigdys naktis žvaigždės,/ Nenuramins širdis troškimų;/ Dvasia ko ieško, kas atspės, / Kai skęsta ji tarp atminimų!” (,,Užmigo žemė”)- Lyrinis subjektas nežino, ko jis ieško, todėl jam neramu.

,, Bet ant žemės ieškot idealo,Tai vien troškulį kęsti Tantalo.“ (,,Ar aš kaltas“)- Lyrinis subjektas supranta, kad jo ieškojimai beprasmiai.

,, Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį/ Iš kapų milžinų..” (,,Aš norėčiau prikelti”)

• Žmogus ramybę ir supratimą randa gamtoje, nes žmonės ne visada supranta vieni kitus.

,,Vasaros naktys, ramios, malonios,/ Atilsiu liūdną širdį viliojat!” (,,Vasaros naktys”)- Liūdna lyrinio subjekto širdis ramybę randa vasaros naktyje.

,,Trokštu draugo arčiau: juo tikėti galiu;/ Jis kaip audrą nujaus mano sielos skausmus;/ Paslapties neišduos savo veidu tamsiu / Ir per amžius paliks, kaip ir aš, neramus.” (,,Nuo birutės kalno”)-Gamta jam atstoja draugą, nes niekas jo taip gerai nesupranta kaip audra- nerami, besiblaškanti.

,, Žmonės spėja iš veido ramaus,/Būk man rožėmis klojas takai;/Jiems nematoma mano vidaus,/Na... ir laimės pavydi vaikai!/Bet ar saulė kitaip betekėtų,/Nors jie pragarą mano regėtų?“ (,,Ar aš kaltas“)- Lyrinis subjektas supranta, kad žmonės jo nesupranta, jam pavydi, bet nė vienas nežino, ką jis iš tiesų kenčia viduje.

• Skaudi meilė ir širdies kančios. Klausimas- gyventi ar mirti.

,,Ar aš kaltas, kad mano širdies/ Nenukalta iš šalto akmens?/ Kad tiek sykių apgautos vilties/ Neišsemsi kaip marių vandens!/ Rodos, širdžiai paskirta mylėti,/ Tai kodėl gi jai tenka kentėti?“ (,,Ar aš kaltas“)- Meilės kančios nesvetimos lyriniam subjektui. Jis norėtų nemylėti, bet, deja, tai neįmanoma. Žmogaus širdis ne ledas, ji negali nemylėti.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!