Žmogaus gyvenimo prieštaringumas S. Nėries kūryboje

XX. 4- tojo dešimtmečio Lietuvoje susiformuoja jaunųjų rašyto­jų karta dar kitaip vadinama antrąja neoromantikų karta , kuri stengėsi suderinti romantizmo, liaudies kūrybos, simbolizmo tradiciją su moderniais, avangardiškais lyrikos reiškiniais .Ryškiausi neoromantikai buvo Salomėja Nėris, Bernardas Brazdžionis, Jonas Aistis, Antanas Miškinis. Pati sąvoka neoromantizmas reiškia tradicijos ir modernumo jungtį. Pirmoji neoromantikų karta siekė išreikšti „tautos dvasią"; antro­ji - žmogaus sielą. Jų poezijai būdingas lyrinis kalbėjimas , eilėraščio centre žmogus ir jo vidinis pasaulis , išgyvenimai , jausmai ,būsenos. Būtent tokia buvo S . Nėris jos kūryboje ryški žmogaus ir gamtos paralele , gamta ne retai tampa žmogaus jausmų atspindys ,prieglobstis , namai. Poetes eilėraščiuose gausu žmogaus gyvenimo prieštaringumo , jausmu , išgyvenimu , verčiančių susimastysi , įsiklausyti , pagalvoti apie patį gyvenimą, jo prasmę , būties pilnatvę.
Tik skriskim kartu su pavasario vėju“ Nauji dar neatrasti , nepaliesti ir nepatirti jausmai gimsta lyrinio subjekto viduje ir jis jaučiasi laimingas , ateitis atrodo kupina galimybių ir visas pasaulis jiem po kojom. „Mums tolimos erdvės, mums marių saulutė.
Ilgaisiais sparnais mes žvaigždynus apjuosim“ Romantinis maksimalizmas išlieka visoje poetes kūryboje , tačiau pamažu igaudamas dramatizmo atspalvį , brendo kartu su Poete. Kiek vėliau jos pasiti­kėjimas pasauliu, sudūžta į šipulius. Nusivylusi tais, kuriuos mylėjo ir kuriuos idealizavo, atstumta katalikiškosios vi­suomenės, atsižada tos visuomenės ir pereina į kairiosios ideologijos rašytojų grupę. 1938 , išleidžia brandžiausia prieškario poezijos rinkinį „ Diemedžiu žydėsiu“ priešingai nei rinkinyje „Anksti rytą“ šiame jau nebelikę romantinei poezijai būdingo žodyno, poetinė kalba tapo konkretesnė . Eilėraščiai tapo tarytum žmogaus buvimo pasaulyje apmastymais , susijęs su būties trapumo , laikinumo ir protesto temomis. Jaunystės džiaugsmus ir nuoskaudas jau pakeitė ramybė ir supra­timas. Emocingas šūksnis dabar virsta atodūsiu, šauktukų retėja, daugėja daugtaškių, brūkšnių. Toks pasikeitimas galiausiai įsitvirtino poetes karo metu parašytame eilėraščių rinkinyje „Prie didelio kelio“ .Ankstyvojoje poezijoje drąsiai veržęsis į pasaulį lyrinis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!