Žmogaus organizmo fiziologija

1.Visa kas gyva gauna E is saules. Saules E tiesiogiai panaudoti negalim, ja panaudoja augalai, jais minta žolėdžiai, o šiuos mėsėdžiai. Tokiu būdu gyvūnai gauna E naudodami maisto produktus, kuriuose sukaupta E. Išsiskyrusi šiluma yra energetiniu procesų aktyvumo atspindys. Metabolizmas- visi medž. Apykaitos procesai, kurių metu E įsisavinama ir atpalaiduojama. Jo yra dvi rūšys: Anabolizmas- procesai, kurių metu iš rezorbuotų maisto medž. Sintezuojamos spec. organizmu struktūros . Katabolizmas- procesai, kurių metu vyksta struktūrinių organizmo elementų skilimas. Skiriama funkcinis ir struktūrinis metabolizmai. Funkcinis priklauso nuo angliavandeniu ir riebalu, kurie turi didžiausią energetinę vertę, nes jie teikia energiją fiziologiniams procesams ir funkcijoms. Struktūrinis priklauso nuo baltymu apykaitos nes ši apykaita skirta organizmo struktūrai atnaujinti ar palaikyti. Griežtos ribos tarp abiejų metabolizmu nėra. Suaugusio žmogaus energijos apykaita t.b. subalansuota: kiek E gauname su maistu, tiek jos ir sunaudojam. Norint įvertinti energetinį balansą reikia žinoti sunaudoto maisto energetinę vertę ir išsiskiriančios E kiekį, t.y. energetinių procesų aktyvumo ar E sunaudojimo išraiškas. Maisto medž. energetinė vertė SI sistemoje yra matuojama J, bet iki šiol labai populiaru matuoti cal ar kcal, todėl labai dažnai maisto medž. Energetinė vertė vadinama maisto medž. kalorine verte. 1cal = 4,19J. Norint atsakyti į klausymą kiek E gaunam su maistu, turime žinoti maisto medž, energetinę vertę arba jų kaloringumą. Maisto medž, kaloringumas, tai E kiekis, kurį atpalaiduoja organizme 1b medž, tai nustatoma kalorimetrinės bombos pagalba. Tai hermetiškas plieninis indas, kuriame gryno O2 aplinkoje sudeginamas žinomas maistinės medž, kiekis ir išmatuojama išsiskyrusi šiluma. Bomboje ie organizme sudegdamas 1g medž, išskiria panašų šilumos kiekį. Organizme baltymų galutinis skilimo produktas- šlapalas, kuris degdamas bomboje dar papildomai išskiria šilumos, todėl kiekio skirtumas didesnis. Esant vidutiniam apkrovimui, žmogus per para turi gauti 450-500g angliavandeniu, ~80g riebalu, ~120g baltymu, taigi paros davinys: angliavandenių 60%, riebalų 25%, baltymų 15%. Maisto racionas priklauso nuo amžiaus, lyties, fizinio krūvio ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!