Žmogaus anatomija ir fiziologija

1.Anatomijos ir fiziologijos mokslo apibrėžimas, jo skirstymas ir reikšmė. Tyrimo metodai. Terminai. Žmogaus kūno ašys ir plokštumos. Žmogaus sistematinė padėtis.
Anatomija – mokslas apie kūno sandarą, formas, struktūras, šių struktūrų vystimąsi ir atliekamas funkcijas. Anatomija priklauso biologijos morfologinių mokslų šakai. Ji sistemingai aprašo kūno organus, jų tarpusavio ryšį, įvertina individualius, lytinius, amžinius ir rasinius skirtumus, išaiškina formos ir funkcijos ryšį, nušviečia kūno morfologines ir funkcines ypatybes ir jų atsiradimą, supažindina su žmogaus, kaip rūšies ir kaip individo vystimosi bruožais. Kūno sandaros nagrinėjimas suteikia mums žinių apie žmogų, leidžia suprasti išorinių ir vidinių faktorių įtaką nuolatiniam žmogaus kūno formos kitimui, išaiškina priežastinį ryšį tarp aplinkos ir organizmo, tarp organų ir jų funkcijos ir tarnauja materialistinės pasaulėžiūros formavimui, jos moksliniam pagrindimui.
Fiziologija - mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų fizikines, biochemines ir informacijos perdirbimo funkcijas. Normalioji fiziologija nagrinėja sveiko organizmo funkcijas, jų reguliavimo mechanizmus. Norint suprasti gyvo organizmo funkcijas būtina išmanyti jo struktūrą, sandarą. Todėl fiziologija glaudžiai siejasi su anatomija bei kitais mokslais. Fiziologijos tyrimo objektas: gyvas organizmas ar jo struktūrinės dalys (organų sistemos, organai, audiniai, ląstelės). Ji padeda suprasti sveiko organizmo veiklą, jo sugebėjimą prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos, nepakitus vidinės terpės sudėčiai. Šis mokslas sudaro teorinį ir praktinį pagrindą nagrinėjant organizme vykstančius patologinius procesus. Tradiciškai fiziologija skirstoma į augalų fiziologiją ir gyvūnų fiziologiją, tačiau fiziologijos principai yra tie patys visiems organizmams, pvz., žinios apie mielių ląsteles gali būti pritaikomos ir žmogaus ląstelėms.
• Makroskopinę anatomiją, kuri dar skirstoma į sisteminę(ji nuosekliai aprašo žmogaus kūno sandarą atskiromis sistemomis), topografinę (daugiausia rūpi organų sistemų, atskirų organų ir jų dalių topografinis ryšys, jų erdvinė padėtis, santykis su kraujagyslėmis ir nervais bei kitais gyvybiškai svarbiais organais) ir plastinę(tiria išorines kūno formas, jų plastiką ir dinamiką, kūno ir jo dalių proporcijas, matmenis), klinikinę (remiantis sisteminės ir topografinės anatomijos faktais, išryškinamos klinikai svarbios struktūros ir jų variantai, teorinės morfologijos žinios siejamos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!