Žmogaus laikysenos vaizdavimas katastrofų laikotarpio literatūroje (Balys Sruoga)

Antrojo pasaulinio karo metais daliai lietuvių buvo lemta patirti baisius kankinimus ir varginantį bei labai sunkų darbą, tačiau visa tai neleido prarasti žmogiškumo, o asmenybės identitetas išliko net kritinėje situacijoje. Visus, kurie pateko į masinio naikinimo stovyklas, labiausiai slėgė giminių, draugų, mylimųjų netektis, o tik vėliau suvaržyta laisvė, sunkus darbas, nuolatinis alkis ir aplinkui nuolat šmėžuojantis mirties šešėlis. Toks likimas ištiko ir lietuvių rašytoją Balį Sruogą, kuris 1943 m. su kitais inteligentais buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą Lenkijoje, netoli Gdansko, kur praleido dvejus metus. Lageryje rašytojas praėjo visus pragaro žemėje ratus. Pradėjęs dirbti lagerio raštinėje (nes mokėjo daug kalbų), klastoja įsakymus ir taip gelbsti draugus nuo bausmių, dujų kameros. Koncentracijos stovykloje žmogus patenka į prievartos pasaulį, kurį Sruoga vadina „labai sudėtingu giltinės malūnu”. Žmogui, atsidūrusiam šiame giltinės malūne, sunku išlikti žmogumi. Mirtis lageryje nebetenka savo prasmės. Taip žalojama žmogaus psichika, palaužiama jo valia. Kalinys stovykloje „reiškė mažiau, negu bet kuris daiktas, inventoriaus knygose įrašytas“. Kiekvienas laisvojo pasaulio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!