Žmogaus laikysena akistatoje su absurdu XX a. literatūroje

Absurdas – tai prieštaringas teiginys ar reiškinys, beprasmybė, prieštaraujanti logikai ir sveikam protui. Ją sukuria žmogaus dvasinės būsenos ir pasaulio prieštara. Egzistencialistų žodyne ši sąvoka yra viena svarbiausių. Absurdo literatūros sąvoką XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje išpopuliarino teatras. Vadinamasis absurdo teatras teigė gyvenimo beprasmybės idėją. Žmogus, izoliuotas nuo pasaulio ir kitų, negali ir nemoka bendrauti, yra panašesnis į prisukamą ir paleidžiamą robotą. Neatsitiktinai visos XX a. pradžios - katastrofų laikotarpio žmonių patirtys – karas, fašistinio ir sovietinio totalitarizmo sistema, vienatvė, susvetimėjimas, žmogaus nenoras bendrauti, ribotumas tapo aktualiomis užsienio ir lietuvių rašytojų temomis. Absurdo literatūra vaizduoja žmogų, praradusį gyvybingumą, sugebėjimą suvokti ir priešintis pačių žmonių kuriamam absurdui. Be to, kelia klausimus, kurie žadina absurde paskendusios asmenybės sąmonę ir skatina įprasminti savo būtį.
Absurdo literatūros personažai dažnai gyvena savitame pasaulyje, tad yra linkę niekinti susvetimėjusio pasaulio bei visuomenės absurdiškumą. Apie tai rašė prancūzų filosofas, rašytojas Alberas Kamiu romane „Svetimas“. Romano veiksmas vyksta Alžyre. Pagrindinis kūrinio veikėjas Merso pasakoja savo istoriją iš šalies, yra lyg atitolęs nuo žmonių, matyt, visiškai kitoks negu visi kiti. Jis yra abejingas, nemato gyvenime jokios prasmės: nei santuoka, nei mirtis jam nekelia ypatingų jausmų. Visuomenė Merso smerkė dėl jo elgesio, pavyzdžiui, kad neverkė per savo motinos laidotuves, o kitą dieną linksminosi su moterimi. Be to, dėl keistos atsitiktinumų virtinės Merso nužudo visai nepažįstamą arabą, o paskui nuteisiamas mirties bausme kaip visuomenės priešas. Aplinkiniai smerkia vieną žmogų, kuris, jų manymu, yra kitoks. Išryškėja žmogaus individualizmo problema: žmogus negali būti toks, koks jis nori būti, nes išsiskirs iš daugumos kitų, taps smerkiamas. Kamiu aprašė vieno nereikšmingo žmogaus situaciją, bet ja atskleidė tai, kas vyksta daug didesniu mastu, kas yra persmelkę modernią visuomenę, jos politiką, teisę ir karus. Todėl Merso dažnai vadinamas „mūsų laikų herojumi“ arba tikriau – absurdo herojumi. Tai žmogus, kuris atsisako naiviai tikėti tuo, kuo tiki visuomenės dauguma, –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!