Žmogaus ir tėvynės ryšys romantikų kūryboje

Žmogaus ir tėvynės ryšys romantikų kūryboje 19 a. literatūroje atskleidžiami romantizmo bruožai išryškino tautos svarbą žmogaus gyvenime. Tuo metu, svarbiausiomis romantikų vertybėmis buvo laikoma meilė ir pagarba tėvynei, gimtosios kalbos tausojimas, laisvės troškimas ir istorinės gimtojo krašto praeities žinios. Šiomis vertybėmis rėmėsi ir 19 a. rašytojai: Jonas Mačiulis – Maironis, Vincas Kudirka, Adomas Mickevicius ir kiti. Jų kūriniuose atsispindi nacionalinio išsivadavimo idėjos, meilė tevynei ir pabrėžiama didinga istorinė praeitis. Tad kaip yra atskleidžiamas ryšys tarp žmogaus ir tėvynės romantizmo epochos literatūroje? Lietuvių romantikų literatūroje labiausiai išryškinamos vertybės yra patriotiškumas ir meilė tėvynei. Maironis – didžiausias 19 amžiaus poetas, istorikas, tautos atgimimo dainius, kuris savo kūryba siekė skatinti lietuvių tautinę savimonę. Tuo metu Lietuva buvo Carinės Rusijos priespaudoje, spauda buvo uždrausta, todėl savo eilerasščių rinkinyje „Pavasario balsai“, kuris buvo išleistas 1895m., atskleidžiamas laisvės troškimas ir nacionalinio išsilaisvinimo idėjos. Eilėraštyje „Nebeužtvenksi upės“ lyrinis subjektas kreipiasi i lietuvius, ragindamas juos atsisakyti beviltiškų darbų ir kilti į kovą už tėvynės ateitį. Tai parodo, jog jis yra maištingas, tikslo siekiantis veikėjas, kurį simbolizuoja upė: „Nebeužtvenksi upės bėgimo / Norint sau eitų ji pamažu.“ Taip pat lyrinis subjektas kalba visos tautos vardu „mes“: „Ginkime kalbą, žemę, jos būdą!/ Stokim į kovą kaip milžinai!“. Romantinis herojus skatina nepasiduoti, kovoti prieš nutautėjimą, siekti tobulesnio pasaulio ir įtikinti eiti į kovą. Tokių tautinio išsilaisvinimo idėjų skleidimas atsispindi ir romantiko Vinco Kudirkos – vieno įtakingiausių tautinio sąjūdžio ideologų, lietuvių poeto eilėraštyje „Varpas“. Dėl esamos padėties, visuomenei trūksta patriotiškumo, todėl eilėraštyje atsispindi autoriaus tikslas: reikia šviesti, auklėti, raginti dirbti jaunimą, kviesti išlaisvinti Lietuvą nuo Carinės priespaudos. Varpas paprastai simbolizuoja naujo, geresnio gyvenimo atėjimą Šie autoriai padėjo lietuviams išmokti mylėti bei didžiuotis savo tėvynę ir savo eilėmis skatino kovoti už jos laisvę. Lietuvių romantikų kūryboje yra atskleidžiamos vertybės, kurių reikia norint sukurti darnią, vieningą valstybę. Tai galima pamatyti poeto Vinco Kudirkos giesmėje „Tautiška giesmė“, kuri nuo 1918 – tų metų oficialiai tapo Lietuvos himnu. Šioje giesmėje yra atskleidžiamos visos vertybės, kurių reikia norint sukurti gražią, apsišvietusią ir laisvą valstybę. Giesmėje pabrėžiama didvyriškumas, dorybė, teisingumas ir meilė, o svarbiausia - vienybė: „Vardan tos Lietuvos/ Vienybė težydi!“. Autorius įtaigiai pabrėžia ir darbo svarbą savo eilėraštyje „Labora!“, kuriame yra liečiami aktualūs visuomeninio gyvenimo klausimai: žmogus, ypač jaunas, raginamas dirbti visuomenės labui, šviestis, domėtis savo tautos istorija. Pasak autoriaus, darbuotis visuomenės labui – tai doras, aukštas ir kilnus tikslas. „Labora!” yra tarsi šūksnis, kuris turėtų pažadinti jaunimą. ”Kol dega krūtinėj šventa ugnis toji,“ – autorius nori pasakyti, kad jaunimas gali pasiekti daug, nes krūtinėje rusena noras ir užsispyrimas, tik jaunimą reikia šiek tiek paskatinti, pastūmėti, nukreipti teisingu keliu. Abu šie autoriai savo eilėmis stengėsi pamokyti žmones, jog tik visa tauta suvienijusi savo jėgas ir bendrai dirbdama gali iškovoti laisvę ir sukurti geresnę valstybę. Romantikų kūryboje ypač ryškinamas praeities ir dabarties kontrastas. Poetas Maironis savo eilėraščiuose tapo didingą istorinės praeities paveikslą. Tai pastebima viename iš jo eilėraščių „Miškas ūžia“: „Miškas verkia didžiagirių;/ Baisūs kirviai jas išskynė; / Verkia Lietuva didvyrių./ Jų neprikelia tėvynė.“ Iš šių žodžių galime suprasti, jog autorius liūdi dėl praeityje gyvavusios Lietuvos didingumo, „didvyrių“, kurie kadaise kovojo už tėvynę. Lyrinis subjektas „Verkia“ dėl nykios praeities, nes dabar nebelikę tų didvyrių, kurie gintų tėvynę. Miškas šiame eilėraštyje yra sugretinamas su Lietuva, todėl iš to galime suprasti kokia situacija vyravo Lietuvoje tuo laikotarpiu. Taip pat autorius išaukština narsias Vytauto kovas su kryžiuočiais: „Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!