Žmogaus ir pasaulio prieštaringumas baroko epochoje

Baroko epochos žmogus paliovė jaustis esąs pasaulio pagrindas ir pirmąkart taip ryškiai pamatė ir sąmoningai suvokė visą savo gyvenimo sudėtingumą ir prieštaringumą. Žmogus yra silpnas, menkas, bet kartu jam būdingas didelis pasitikėjimas savimi, nes jis mano, jog sugebėjo įsiskverbti į sudėtingos pasaulio sandaros paslaptis.
Barokas – tai netaisyklingos formos perlas. Ši sąvoka pabrėžia netaisyklingumą, neatitikimą taisyklei. Vakarų Europoje baroko epocha laikomas XVII a., o jos pabaiga, jei įtrauktume Vidurio Europą, kartu ir Lietuvą, nurodoma XVIII a. antroji pusė. Baroko kultūra formavosi veikiama antikos, viduramžių ir Renesanso vertybių. Barokas siejamas su kontrreformacijos judėjimu, didesnį poveikį jis padarė katalikiškose šalyse.
Baroko menas išreiškia nestabilią, krizėje atsidūrusio žmogaus sąmonę. Baroko žmogui kyla abejonių dėl savo pažinimo galios; suvokęs, kad pasaulis nėra pažinus, jis pasiduoda skepticizmui, ima nepasitikėti savimi, aplinkinį pasaulį laiko regimybe. Baroko menas siekia vaizduoti fizinę ir moralinę kančią. Baroko epochai būdingas didelis dramatiškumas ir jausmingumas.
Žmogaus gyvenimas nepastovus. Turtai, valdžia, jaunystė, grožis, jausmai ir išgyvenimai trapūs ir laikini. Baroko laikotarpiu, kaip ir viduramžiais, vienintele tikrove laikomas anapusinis gyvenimas, iš kurio žvelgiant žemiškasis pasaulis atrodo kaip tuštybių tuštybė, skaudi komedija. Literatūroje vėl atgyja gąsdinantys pragaro vaizdai. Renesanso epocha iškėlė savo jėgomis pasitikinčią ir ryžtingą asmenybę, o barokinėje literatūroje aukštinamas kartais abejojantis, bet doras, pamaldus žmogus. Net ir herojaus kova, jo narsumas yra nulemti Dievo valios.
Vyrauja įsitikinimas, kad nieko nėra tikra, viskas laikina. Pasak Pedro Kalderono visi žmonės nuo pat gimimo yra aktoriai, o gyvenimas šioje žemėje – tai spektaklis, kuriame didysis režisierius Dievas žmogui yra skyręs vaidmenį ir taip nulėmęs jo likimą. Vaidina visi, nori to ar nenori.
Be antikos kūrybos, vienu svarbiausių šaltinių baroko literatūrai ir menui tapo Biblija: iš jos semtasi motyvų, vaizdų, simbolių, siužetų.
(1595-1640)
Iškiliausiu Lietuvos baroko epochos poetu laikomas Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Jis gimė Lenkijos šiaurėje, Mozūrijos regione, kurį patys lenkai anuomet laikė šaltu, pelkėtu, miškais užžėlusiu ir menkai civilizuotu kraštu, - galbūt...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!