Žmogaus ir gamtos ryšys skirtingų laikotarpių lietuvių poezijoje. Planas

Tema: Žmogaus ir gamtos ryšys skirtingų laikotarpių lietuvių poezijoje

(K. Donelaitis, A. Baranauskas, J. Marcinkevičius)

1. Pagrindinė mintis: Laikui bėgant, keičiasi ir žmogaus pasaulėjauta, pradedamos vertinti skirtingos vertybės, tačiau jau nuo seno nesikeičia gamtos svarba žmogui, o ypač lietuviui.

Apie glaudų ryšį su gamta rašė lietuvių poetai Kristijonas Donelaitis, Antanas Baranauskas ir Justinas Marcinkevičius, kurie teigė, kad gamta įtakoja žmogaus elgesį ir veiksmus, kuria paralelę su Lietuva ir vaizduoja sakralinį ryšį.

1. Istorijos bėgyje keičiasi žmogaus pasaulėjauta, tačiau gamta įtakoja žmogaus jausmus ir gyvenimą.

1. Kristijonas Donelaitis, XVIII a. poetas, poemoje „Metai“ kalba apie žmogaus ir gamtos vienybę, kuri yra neatsiejama žmogaus dalis įtakojanti jo veiksmus.

1. ,,Pavasario linksmybėse“ gamta vaizduojama kaip gyvenimo mokytoja, kuri diktuoja būrų gyvenimą.

2. „Rudens gėrybėse“ susipina peizažas bei būrų gyvenimo sunkumai atėjus rudeniui.

Išvada: Kristijonas Donelaitis didaktiniu kūriniu pamoko, kokia svarbi yra žmogui gamta, primena, kad ji mums kaip mokytoja, iš kurios privalome mokytis ir taip pat ji mums padeda ištverti sunkumus.

1. XIX a. A. Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“ atskleidžiama, kad žmogui gamta yra ir saugus prieglobstis, todėl žmogus joje jaučia dvasinę ramybę, taip pat gamta išgyvena kaip ir žmogus priespaudą, nelaisvę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!