Žmogaus ir gamtos ryšys lietuvių literatūroje (Donelaitis, Tumas-Vaižgantas, Maironis)

Gamta visuomet buvo svarbi lietuviui, nes agrarinės kultūros žmogui tai yra pasaulis, kuriame jis gali rasti prieblobstį dvasinę ramybę. Todėl ši tema yra itin dažna lietuvių literatūroje. XVIII a., XIX a., XX a. rašytojai ir poetai vaizdavo gamtą gerbiantį žmogų, patyrusį priespaudą, baudžiavos sunkenybę. Tik gamtos pasaulis padėjo ištverti žmogaui gyvenimo negandas ir tapo atrama. Ryškiausiai žmogaus ir gamtos ryšį savo kūryboje atskleidė K. Donelaitis, J. Tumas – Vaižgantas ir Maironis.
`Gamtos pasaulis diktuoja gyvenimo būdą agrarinės kultūros žmogui, todėl jis turi mylėti gamtą ir nesugriauti esamos tvarkos. Šią idėją K. Donelaitis išplėtojo poemoje „Metai“. Kūrinyje kalbama apie valstiečių baudžiauninkų (būrų) buitį, tarpusavio santykius. Svarbiausia vertybė yra gamtos puoselėjimas, nes nuo jos priklauso būrų gyvenimas. Todėl poemoje yra aprašoma daug gamtos vaizdų, kurie lyginami su žmogaus gyvenimu, jiems suteikiamos alegorinės reikšmės. Pavyzdžiui, iš pradžių gėrimasi lakštingalos balsu, o vėliau kalbama apie piktą, neišvaizdų jos rūbą, kuris yra lyginamas su neišrankiu būrų apdaru: „ ... tu mums nei žvirblis būriškas pasirodai.“ Šis pavyzdys virsta pamokymu valstiečiams. Ypatingą balsą turintis paukštis yra kuklus ir nesipuikuoja savo talentu, todėl turėtų būti sektinas pavyzdys kiekvienam. Vadinasi, žmogų ir gamtos paaulį sieja stiprus ryšys. Todėl baudžiauninkas turi suvokti paprastą ir nekintančia pasaulio tvarką. Pavasarį prabunda gamta, vasara yra darbų metas, rudenį gamta dosniai atsilygina kiekvienam ją dirbusiam, o žiemą ji nori poilsio, miego. Žmogus privalo laikytis tokios tvarkos, nes gamta jam suteikia prieglobstį, maiste atsargų. „Vežlybasis“ poemos veikėjas, seniūnas Pričkus, moko valstiečius nesugriauti mitinės tvarkos, nes tai reikštų gyvenimo pagrindų suirimą. Pričkus teigia, jog svarbiausia būrui yra ji maitinanti žemė. Didaktinis poemos stilius stilius pagrindžia faktą, jog K. Donelaitis savo kūrinius skaitydavo bažnyčios parapijiečiams, todėl suprantama, kad norėjo pamokyti žmones. Poemoje veikiantys valstiečiai nusižemina gyvenimo tvarkai, nesipriešina. Galbūt K. Donelaitis siekė, jog taip elgtųsi ir jo tautiečiai. Vadinasi, „Metų“ veikėjų veikėjų svarbiausia pareiga – nepažeisti būties...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!