Žmogaus, esančio toli nuo tėvynės, išgyvenimai

Žmogaus, esančio toli nuo tėvynės, išgyvenimai Tėvynė - ne tik gimtieji namai, bet ir žmogaus įkvėpimo šaltinis. Apie žmogaus, esančio toli nuo tėvynės, išgyvenimus rašė XX a. lietuvių poetė Salomėja Nėris, kuri yra laikoma viena iš ryškiausių neoromantizmo atstovių. Poetė sukūrė elegijų, kuriose reiškiamas noras greičiau pamatyti paliktą tėvynę ir artimus žmones. Viena iš tokių elegijų - eilėraštis “Tėvynei”. Šį eilėraštį neoromantikė parašė Antrojo pasaulinio karo metais ne Lietuvoje, nes prasidėjus karui patraukė į Rusiją. Poetę kankino sunkiai pakeliamas gimtinės ilgesio jausmas, kurį ji, eilėraštyje, išreiškė lyrinio subjekto išgyvenimais: “Šimtus aš mylių eisiu pėsčia,/ Kol gyvą pamatysiu.” bei “Aš keliais į tave pareisiu/ Per lietų, gruodą, šaltį…“ Eilėraštyje, metaforomis, išreiškiama meilė tėvynei: “Mane – kaip lauko žolę – girdė/ Gimtosios žemės syvai…” Buvimas toli nuo gimtinės privertė lyrinį subjektą suprasti, kad ne visi priimti sprendimai buvo tinkami, ne tas kelias buvo pasirinktas. Jam svarbiausia bet kokia kaina sugrįžti į gimtąją žemę, numalšinti ilgesio skausmą ir įrodyti, kad neišdavė ir nepardavė tėvynės (“Nepardaviau tavęs aš niekad,/ Neišdaviau, mieloji!”). Šią lyrinio „aš“ situaciją galima sutapatinti su Salomėjos Nėries gyvenimo drama. Poetė pritarė Sovietų Sąjungos ideologijai, net parašė „Poemą apie Staliną“, emigravo iš Lietuvos ir tik tada suprato, kad jos poelgiai nebuvo teisingi. Eilėraštis „Lietuvai“ yra iš rinkinio „Prie didelio kelio“, jame ypač jaučiamas autorės tėvynės ilgesys bei noras į ją sugrįžti. Eilėraščio lyrinis „aš“ nuolat kalba su tėvyne. Tėvynė nuo pačios eilėraščio pradžios yra personifikuojama. Kuriamas jos išorinis vaizdas, lyg ji būtų mergelė, paminimos jos akys („Akim tyliųjų ežerų.“), kaspinai („Upelių kaspinais žydraisiais.“). Lyrinis kalbėtojas – tai žmogus, norintis tą tėvynę apginti, besigailintis numylėtos tėvynės ašarų. Kaip matome, lyrinis „aš“ nesigaili materialinių praradimų, sielvartauja tik dėl savo numylėto krašto: “Negaila juodbėrių bėrų, /Jaunų dienų jaunam negaila, –/ Man gaila tik tavęs vienos,/ Įsigalvojusios, liūdnos –

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!