Žinių vadybos procesai

Norint suprasti žinių vadybos procesus organizacijoje ir efektyviai juos valdyti visų pirma reikia tinkamai juos identifikuoti, o tai nėra lengvas uždavinys. Išanalizavus žinių vadybos knygas, kuriose aptariami žinių vadybos procesai, nepavyko rasti vieningo žinių procesų apibūdinimo ar sisteminimo. Žemiau pateiktoje lentelėje (1 lentelė) matome, kad kiekvienas autorius naudoja nuo penkių iki aštuonių terminų to proceso fazėms apibūdinti.
Individual and group learning
Planning
Get
Acquisition
Organization
Sourcing
Knowledge claim validation
Creating
Use
Refinement
Specialization
Compilation
Information acquisition
Integrating
Learn
Store/retrieve
Store/access
Transformation
Knowledge validation
Organizing
Contribute
Distribution
Retrieve
Dissemination
Knowledge integration
Transferring
Assess
Presentation
Distribution
Application
Maintaining
Build/sustain
Conservation
Value realization
Assessing
Divest
Disposal
Bet pažvelgus giliau tie procesai nėra jau tokie skirtingi kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Daugelis autorių naudoja įvairius terminus ir sisteminimus, bet visi autoriai pabrėžia tai, kad žinių vadybos procesai vyksta tam tikru nesibaigiančiu ciklu.
Mes išskyrėme tokius žinių vadybos procesus, kurie apima visų autorių išskiriamus etapus: žinių identifikavimo ir žinių kūrimo procesai, žinių sklaida, žinių įgijimo ir sisteminimo procesai bei paskutinis kuris neleidžia nutrūkti žinių vadybos procesams, tai rekonstravimas, kuris vėl grįžta į ciklo pradžią, t.y. žinių indentifikavimo ir kūrimo procesą. Tokiu būdu sukuriamas nuolatinis ir nesibaigiantis ciklas (dar vadinamas žinių spirale), kuris veda link nuolatinio tobulėjimo.
Žinių identifikavimas (knowledge identification)
Kalbant apie žinių identifikavimą, pirmiausia reikia įvardyti ir potencialius žinių šaltinius. Jie yra skirstomi į tris rūšis: žinių kapitalas, socialinis kapitalas ir infrastruktūrinis kapitalas (Srikantaiah, K.):
1 Žinių kapitalas – tai organizacijos išreikštos ir neišreikštos žinios. Savo ruožtu jos klasifikuojamos į įkūnytas („embodied“ - tai pavienių individų ar jų grupių žinios), įterptas („embedded“ – darbo procedūros, pareigybės, organizacinė struktūra) ir pristatytas („represented“ – žmogaus darbo produktai, sukurti daiktai, pvz., automobiliai).
2 Socialinis kapitalas – tai visuma to, kas yra sukuriama socialinės sąveikos procese tarp organizacijos darbuotojų. Tai jų bendradarbiavimas, kultūra, vertybės ir pan. Socialinis kapitalas pastaruoju metu įgyja vis svarbesnį vaidmenį organizacijoje, kadangi šis šaltinis sąlygoja žinių kūrimą ir perdavimą. Tą patvirtina investuotojų politika: daugiau atsižvelgiama nebe į tradicinius organizacijos resursus, o į žmogiškųjų išteklių potencialą.
3 Infrastruktūrinis kapitalas apima organizacijos fizinius žinių resursus: LAN/WAN tinklus, Intranetą, failų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!