Žinių vadybos samprata

Žinių vadybos idėja pasirodė apie 1990 m. Mokslininkai pripažino žinių vadybą perspektyvia moksline-vadybine kryptimi. Tuomet dar sunku buvo susidaryti vieningą nuomonę – tai kas vis dėl to yra ta žinių vadyba. Tačiau nepaisant to, idėja prigijo. Žinių vadybos pradžią galima laikyti 1993 m. L. Prusak’o Bostone surengtą pirmają konferenciją, išimtinai skirtą žinių vadybai.
Žinios yra vienintelis išteklis, kuriuo naudojantis jo daugėja.
Žinių vadyba – tai priemonių rinkinys, įgalinantis darbuotojus naudotis jiems reikalingomis žiniomis reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje. Žinių vadyba padeda darbuotojams kryptingai kurti, dalintis, kaupti, išsaugoti ir taikyti žinias, todėl kuriami rezultatai yra labiau kokybiški, novatoriški bei toliaregiški. Žinių vadyba padeda organizacijoms sprendžiant konkrečias veiklos problemas siekti geresnių verslo rezultatų.
• Iš to seka svarbios informacijos kaupimas ir kodavimas
• Toliau vyksta visos užkoduotos informacijos surinkimas į vieną centrinę saugyklą ją struktūrizuojant sistematiškai, kad ji būtų lengvai pasiekiama kitiems. Pavyzdžiui, visos žinios yra surinktos centrinėje duomenų bazėje, kur jos yra ne tik saugomos, bet ir indeksuotos ir suskirstytos kategorijomis. Taip įgyvendinamas vienas svarbiausių žinių vadybos tikslų: padaryti žinias prieinamas visiems.
• Technologijos vaidina lemiamą vaidmenį žinių vadyboje. Technologijos sukuria ir talpyklas informacijai, ir padeda organizuoti žinias ir padeda perteikti žinias.
Kaip žinios skirstomos?
Pirminė žinių charakteristika kyla iš objektyvistinio požiūrio. Žinios suprantamos kaip daiktas/esybė, kurią turi žmonės, tačiau ji gali egzistuoti ir nepriklausomai nuo žmonių koduotoj formoj. Kita prielaida dėl žinių prigimties, kad ji yra objektyvi realybė. Tai reiškia, kad įmanoma sukurti tokį žinių tipą ir supratimą, kuris būtų nepriklausomas nuo asmeninio subjektyvumo. Trečia prielaida yra ta, kad tikslios žinios turi privilegija prieš neapibrėžtas žinias. Tikslios žinios yra suprantamos kaip objektyvios, o neapibrėžtos – labiau subjektyvios, neformalios, asmeninės. Paskutinė prielaida yra ta, kad žinios suprantamos kaip pirmiausiai pažinimo, intelektualinė esybė. Tai yra kažkas kas “laikoma galvoje”. Šiuo požiūriu žinių kūrimas suprantamas kaip protinis darbas ir pažinimo procesas.
Šiuolaikinė literatūra žinias skirsto į dvi grupes, kurias galima suskirstyti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!