Žinios – iš pirmo žvilgsnio paprasta, tačiau ne taip lengvai apibrėžiama sąvoka. Jos apibūdina sunkiai apibrėžiamą, neapčiuopiamą dalyką.
Temos aktualumas. Apie žinių vadybos paklausą kalbėti pradėta XX a. antrojoje pusėje,[4;15] kai buvo pastebėta, kad sėkminga žmonių veikla priklauso nuo gebėjimo efektyviai kurti, organizuoti ir naudotis informacija bei žiniomis. Žinios visuomet buvo laikomos svarbiausia žmonijos vystymosi jėga – juk mes esame mąstantys žmonės. G.Probst nuomone, šiandien žinių vaidmuo dar svarbesnis nei anksčiau. Jos tampa pagrindiniu ekonomikos vystymo faktoriumi, pagrindiniu ištekliumi, leidžiančiu įmonėms įgyti konkurencinį pranašumą. Pasak Z.O.Atkočiūnienės, yra pakankamai sunku apibūdinti žinias, nes skirtingos institucijos naudoja žinių terminą, kad nusakytų skirtingus dalykus. Vienos institucijos apibūdina žinias kaip asmenines, kitos - kaip neprieinamas, tai sudaro sunkumų norint jas apjungti. Žinios – iš pirmo žvilgsnio paprasta, tačiau ne taip lengvai apibrėžiama sąvoka. Jos apibūdina sunkiai apibrėžiamą, neapčiuopiamą dalyką. Mėginant žinias apibūdinti kaip informaciją, duomenis arba gebėjimus dar labiau nutolstama nuo tikrosios žinių reikšmės. J.Ruževičiaus [5;35] nuomone, mokymosi, pažinimo, komunikacijos, pasaulio suvokimo, sprendimų priėmimo ir kiti esminiai žmogaus egzistenciniai procesai yra susiję su informacijos priėmimu ir perdavimu, žinių kūrimu, apdorojimu, kas sąlygoja visuotinį informacijos ir žinių pobūdį.
Kaip teigia G.Probst, S.Raub, K.Romhardt [3;112] - žinių vadyba yra universalios valdymo strategijos, kurios pasižymi plačiu taikymo spektru, todėl kiekvienas žmogus kuria ir naudojasi informacija bei žiniomis, kalbama apie asmeninių informacijos arba žinių valdymo strategiją, kai individas suvokia jų naudą savo veikloje ir kryptingai valdo visus susijusius kūrimo, apdorojimo, įsigijimo, taikymo ir kitus procesus. Pasak J.A.F.Stoner, R.E.Freeman, D.R.Gilbert tas pats galioja organizacijų, pramonės šakų ir visuomenės valdymo lygmenyse, kai informacija ir žinios traktuojamos kaip strateginiai ištekliai, lemiantys šių sudėtingų darinių ekonominį potencialą ir konkurencinį pranašumą [7;62]. J. Raudeliūnienės [4;27] nuomone, žinių vadyba gali padėti didinti darbuotojų produktyvumą, išplėsdama jiems pasiekiamų žinių išteklius ir taip juos skatindama priimti labiau informuotus sprendimus. Autorė nurodo, kas esant efektyviai žinių vadybai, darbuotojai patiria mažiau įtampos, kai reikia atlikti daugiau turint mažiau išteklių. Žinių vadyba padeda organizacijai tapti konkurencingesne,pasitelkiant naujas žinias...
Šį darbą sudaro 5445 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!