Žymiausios pasaulio ekonominės mokyklos

pamatai šiuolaikinei ekonomikai.
Tyrimo tikslas: išnagrinėti žymiausias ekonomikos mokyklas ir jų atstovus fiskalinės politikos srityje.
Tyrimo objektas: ekonomikos mokyklos ir jų atstovai.
Tyrimo uždaviniai:
 Išanalizuoti žymiausias ekonomikos mokyklas;
 Išanalizuoti žymiausių mokyklų atstovus ir jų indėlį fiskalinės politikos srityje;
 Palyginti naujųjų laikų mokyklas.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, straipsnių analizė.
4
1. Merkantilizmas
Ekonominės minties istorijos dėstymas siauruoju požiūriu dažnai pradedamas nuo merkantilistų
ir jų idėjų, nes jie buvo pirmieji ekonomistai profesionalai, nagrinėję prekybos bei pinigų vaidmens
klausimus (Gronskas V.; Pilinkus D., 2011). Šešioliktojo amžiaus pradžioje, Europoje nykstant
feodalizmo santvarkai, pradėjo vystytis naujas požiūris į valstybių ekonomikų valdymą –
merkantilizmas. Šis laikotarpis padėjo pamatus moderniosios ekonomikos teorijos atsiradimui.
Vertėtų iš anksto pabrėžti, kad merkantilizmas nėra ekonominės minties mokykla, o labiau požiūris,
sistema, nusakanti, kaip veikė 17-18 a. Europos valstybių ekonominė politika. Gronsko V. Ir
Pilinkaus D. (2011) teigimu, merkantilistinė politika ir teorija praėjo du istorinius etapus:
1. Ankstyvąjį merkantilizmą (monetarinis merkantilizmas – vadinamoji pinigų balanso teorija);
2. Vėlyvąjį merkantilizmą (vadinamoji prekybos balanso teorija).
Dėl didžiųjų geografinių atradimų, valstybių ekonominis gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai.
Stipriosios Europos šalys norėjo išnaudoti naujas galimybes bei dar labiau praturtėti. Buvo manoma,
kad turtas yra vienintelis galios rodiklis, leidžiantis nugalėti konkurentus bei laimėti karus. Tai
pagrindinis ankstyvojo merkantilizmo bruožas. Ankstyvojo merkantilizmo atstovai manė, jog
pasaulio turtas yra ribotas, todėl vienintelis būdas šaliai praturtėti, buvo atimti turtą iš kitų valstybių.
Pagrindinis tarptautinės prekybos tikslas tais laikais buvo teigiamo prekybos balanso išlaikymas. Tai
reiškė, kad reikėjo daugiau parduoti užsienyje ir mažiau pirkti iš kitų šalių. Vėlyvojo merkantilizmo
atstovai turtą kaip ir ankstyvojo merkantilizmo atstovai vis dar tapatino su pinigais. Tačiau pinigus
buvo pradėta laikyti kapitalu (o ne lobiu), kuris didina pinigų išteklius, t.y turtą (duoda prieaugį). Jie
siekė nebe kaupti, o reikalavo pagyvinti pinigų judėjimą. Jie taip pat ( skirtingai nei ankstyvieji
merkantilistai) leido pirkti prekes užsienyje, jei patenkinama sąlyga, kad įsigytų prekių vertė mažesnė
nei parduodamų užsienyje. Siekdamos padidinti šalies eksportą šalys stengėsi didinti vidaus gamybos
produktyvumą bei didinti vidinę populiaciją, nes didesnis darbininkų skaičius sukurtų daugiau prekių,
taip pat...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!