Valiutų valdybos taikymo pasekmės Argentinoje

Anksčiau valiutų valdybos buvo išėjusios iš mados, tačiau dvidešimto amžiaus pabaigoje jos vėl tapo populiarios. 1991 metais valiutų valdybą įsivedė Argentina, po jos sekė Estija, Lietuva, Bulgarija, Bosnija ir Hercegovina. Valiutų valdyba – tai fiksuoto nominalaus valiutos kurso rūšis, kurioje pinigų bazė yra visiškai padengiama centrinio banko turimais užsienio valiutos rezervais, o vietinę valiutą galima laisvai nustatytu kursu keisti į rezervinę. Nors valiutų valdybos pastaraisiais dešimtmečiais tapo populiaresnės, kyla daug ginčų dėl jų tinkamumo. Kritikai teigia, kad valiutų valdybos yra nebūtinos ar netgi žalingos , o šalininkai nurodo, kad jos gali sėkmingai suvaldyti infliaciją ir padėti sukurti makroekonominį stabilumą. Argentinos atveju valiutų valdyba pasiteisino tik trumpą laiką, tačiau vėliau, prisidėjus ir kitiems veiksniams, Argentinoje kilo viena didžiausių finansinių krizių per visą šalies istoriją.
Metodika: elektroninių dokumentų (straipsnių) turinio analizė.
Valiutų valdyba yra sistema, kuomet šalyje vietinė valiuta emituojama ją visiškai padengus rezervine valiuta, prireikus vietinę valiutą galima fiksuotu kursu laisvai konvertuoti į rezervinę valiutą. Rezervinė valiuta – tai konvertuojamoji užsienio valiuta arba pasirinkta stabilios vertės prekė, pvz., auksas.
Pagrindinis valiutų valdybos bruožas – šimtaprocentinis vietinės valiutos padengimas fiksuotu kursu rezervine valiuta. Valiutų valdyba privalo laikyti 100 proc. ar net daugiau rezervinės valiutos savo įsipareigojimams padengti. Valiutų valdybos šalies valiuta yra visiškai konvertuojama: kiekvienas turintis rezervinės valiutos gali ją fiksuotu kursu ir neribotu kiekiu keisti į vietinę valiutą ir atvirkščiai. Tai skiriasi nuo tipinės centrinio banko sistemos, kuomet centrinio banko išleista valiuta pagal jos kursą nėra padengta šimtaprocentiniais užsienio valiutos rezervais.
Valiutų valdyba, skirtingai nei tipinis centrinis bankas, neleidžia pinigų politiką vykdančioms valdžios institucijoms imtis vadinamojo nematomo apmokestinimo būdo, kuomet centrinis bankas turi teisę spausdinti nepadengtus pinigus taip sukeldamas infliaciją, kainų augimą, nuskurdindamas visus pinigų turėtojus bei sąlygodamas verslo ciklus. Šis valiutos stabilumo saugiklis, apribojantis pinigų emisiją, kyla iš valiutų valdybos įsipareigojimo laikyti šimtaprocentines rezervinės valiutos atsargas.
Kitas svarbus valiutų valdybos bruožas yra fiksuotas vietinės ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!