Užsienio valiutų rinka

Vykstant rinkos globalizacijai, kapitalo kon­centracijai ypač išryškėja užsienio valiutos kurso rizikos valdymo problemos svarba. Išsivysčiusios ekonomikos šalyse ši problema tapo ypač svar­bi aštuntajame dešimtmetyje, pakeitus Bretono Vudso fiksuotų valiutos keitimo kursų regulia­vimo sistemą į lanksčių kursų sistemą. Nuo ta­da užsienio valiutos kurso rizika, kiekybinis jos matavimas ir valdymas tapo vienu iš svarbiau­sių užsienio šalių mokslininkų ir praktikų stu­dijų objektu.
Lietuvoje užsienio valiutos kurso rizikos val­dymo problema tapo aktuali įvedus nacionalinę valiutą bei pradėjus sparčiai plėtoti tarptau­tinę prekybą. 2002 m. vasarį. Lietuva priėmė Li­to patikimumo įstatymą, kuriuo įteisino valiutų valdybos modelį ir fiksuoto lito keitimo kurso reguliavimo sistemą. Tokiu būdu ES Euro ir lito santykis nekinta, tačiau visos kitos valiu­tos svyruoja Euro (kartu ir lito) atžvil­giu. Dėl šios priežasties daugelis Lietuvos įmo­nių, parduodančių ar perkančių produkciją už JAV dolerius, NVS ir kitų šalių valiutas, patiria mi­lijoninius nuostolius.
Dabar Lietuvos įmonės iš esmės netaiko jo­kios kryptingos užsienio valiutos kurso rizikos matavimo ir valdymo politikos, o tik intuityviai apdraudžia atskirus sandorius (paprastai tik vi­dinėmis priemonėmis) arba tikisi, kad atsiskai­tymo momentu valiutos kursas bus palankus. Tokie naivūs sprendimai ar bandomieji spėji­mai ir sprendimai apskaičiavus rizikos verte itin skiriasi. Todėl įmonės vadovai priimdami spren­dimus privalo remtis šių sprendimų rizikingumo apskaičiavimu.
Neįmanoma kontroliuoti rizikos ar nustatyti galimo nuostolio neturint kiekybinio rizikos įvertinimo, todėl rizikos valdymas progresavo būtent kiekybinių rizikos matavimo metodu, ku­rie išsivysčiusios rinkos ekonomikos šalyse pas­taraisiais metais gerokai patobulėjo, dėka. Visų jų tikslas - įvertinti konkretaus galutinio kinta­mojo, pavyzdžiui, pajamų ar rinkos vertės, svy­ravimų, atsirandančių dėl tam tikro atsitiktinio parametro, pavyzdžiui, valiutos kurso, nepasto­vumą.
Pagrindinė prekyba valiutų rinkose vyksta pasauliniuose finansų centruose – Londone, Niujorke, Tokijuje, Frankfurte ir Paryžiuje. Pagrindiniai užsienio valiutų rinkos dalyviai – tai bankai, tarptautinės kompanijos, finansų institucijos, stambūs spekuliantai. Pagrindinis jų skiriamasis bruožas – didžiulės sandėrių apimtys, galinčios žymiai pakeisti valiutos kotiruotę ar kainą. Kitaip tariant, tai tos institucijos nuo kurių “priklauso oras” rinkoje. Dažniausiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!