Užsienio skolos rinka, jos bruožai

Didžioji dauguma pasaulio valstybių turi nesubalansuotą biudžetą, išlaidos viršija pajamas. Taip atsiranda biudžeto deficitas. Pagrindinis būdas padengti biudžeto deficitą yra valstybės skola. Skolinamasi įvairiai: imant paskolas, išleidžiant vertybinius popierius ir t.t. Valstybės skolinimas yra neišvengiamas ir nesmerktinas ūkio plėtros reiškinys. Kaip teigia E. Buškevičiūtė valstybiniam sektoriui skolinantis šalies viduje ir užsienyje, tarp šalių yra perskirstomi ištekliai. Valdžios sektoriaus skolinimasis gali paskatinti ekonomikos augimą, tačiau išlieka ir rizika, kad skola gali tapti nepakeliama šalies biudžetui. Taip buvo nutikę ir Lotynų Amerikoje skolų krizės metu, kai šalys tapo nepajėgios grąžinti savo skolas. Dabar matoma panaši situacija ir su Graikija, bei jos skolomis. Trečiojo pasaulio šalims balansuojant ant nemokumo ribos, buvo sugalvotas naujas skolų grąžinimo būdas, skolinto – nuosavo kapitalo apsikeitimo sandoris. Šį sandorį ir jo bruožus aptarsiu savo darbe.
Darbo objektas – Užsienio skolos rinkos ir jų bruožai.
1. Atskleisti teorinius ir praktinius užsienio skolų rinkos ypatumus ir bruožus.
2. Pateikti ir išanalizuoti atvejus susijusius su skolinto – nuosavo kapitalo apsikeitimo sandoriu.
3. Atvejo analizė.
Skolinto - nuosavo kapitalo apsikeitimo sandorių atsiradimo priežastys
1970 – aisiais ir 1980 – aisiais tarptautiniai kreditai patyrė klestėjimo – nuosmukio ciklus. Nemažai Pietų Amerikos šalių daug skolinosi tarptautinėse rinkose, siekdamos finansuoti vietinius pramonės ir infrastruktūros investicinius projektus. Šiuo laikotarpiu šalių įsiskolinimas staigiai kilo: Meksikos, Argentinos, Brazilijos ir kitų besivystančių šalių užsienio skolos augo nuo 125 mlrd. dolerių 1972 metais iki daugiau nei 800 mlrd. dolerių 1982 metais. 1975 – 1982 metų laikotarpiu Lotynų Amerikos skola komerciniams bankams augo 20,4 sukauptų proc. metiniu tempu. Toks išpūstas skolinimasis siekė 50 proc. regiono bendrojo vidaus produkto. Akivaizdu, kad skolos aptarnavimo kaštai taip pat augo ir netgi greitesniu tempu: nuo 12 mlrd. dolerių 1975 metais iki 66 mlrd. dolerių 1982 metais. (Sabaitienė 2015)
Tačiau staigus JAV palūkanų normos augimas privedė prie Pietų Amerikos šalių valiutų devalvavimo ir drastiškai pakėlė realią doleriais išreikštų skolų skolos naštą toms šalims...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!