Žinių bei informacijos vadyba

Filosofas futurologas Alvinas Toffleris pasiūlė visą žmonijos vystymosi istoriją vaizduoti bangomis, atspindinčiomis prioritetų kitimą laike Amerikiečių sociologas D. Bello šią stadiją vadina poindustrine – postmodernistine.
Ekonominio išsivystymo lygis, vyraujantis gamybos pobūdis, techninis, technologinis ir intelektualinis po­tencialas neatsiejamas nuo socialinių pokyčių. Remiantis šiais kriterijais visuomenė yra aprašoma kaip ikiindustrinė, industrinė arba po­industrinė. Teigiama, kad itin aukštą ekonominio išsivystymo lygį pasieku­sios šalys jau gyvena trečiosios kartos, t.y. poindustrinės visuomenės, sąly­gomis. Vienas iš tokios vi­suomenės pasiekimų - sumažėjęs dirbančiųjų skaičius žemės ūkyje, pra­monėje ir jų persistūmimas į paslaugų sferą: finansus, transportą, sveikatos apsaugą, rekreaciją, tyrimus, švietimą, valdymą ir kt.. Kinta darbo pobūdis: fizinį darbą, konvejerinę technologiją, masinę gamybą keičia nuolat atsinaujinančiomis žiniomis grįstas, lankstus, pro­gramuojamų mašinų ar sistemų, kvalifikuotų darbuotojų darbas.
Poindustrinei visuomenei būdingas perėjimas nuo daiktų gamybos prie paslaugų teikimo, pirmiausia išskiriant paslaugas švietimo, sveikatos apsaugos, tyrimų ir valdymo srityse. Ypač akcentuojama socialinės struktūros – informacijos – svarba. Ypač pabrėžiama galimybės gauti reikiamą informaciją visiems individams bei jų grupėms svarba. Informacija ir žinios laikomos pagrindiniu informacinės visuomenės ištekliumi ir jos vystymosi objektu.
Informacinė visuomenė – tai kokybiškai naujas visuomenės lygmuo, kai visi jos subjektai – žmonės, gyventojų bendrijos, vyriausybė, verslininkai, valstybės valdžios ir savivaldos institucijos bei visuomeninės organizacijos – intensyviai naudoja informaciją bei naujausias jos apdorojimo ir perdavimo technologijas savo kasdieninėje veikloje: dirbant, mokantis, poilsiaujant, bendraujant tarpusavyje.
Tai apima ir išsilavinimo sistemą, t.y. mokymąsi visą gyvenimą, nuo vaikystės iki pensijos, ir galimybės visad mokytis ne tik formalioje sistemoje – mokyklose, universitetuose. Dar vienas dalykas – inovacijų tinklai, t.y. verslo bendruomenės sąsajos su mokslinių tyrimų bendruomene, jų bendras darbas. Žinių ekonomika siejasi ir su darbo rinkos politikos klausimais, socialinio saugumo ( ekonomikai tampant imlesne žinioms, atsiranda žmonių, kuriems yra itin sunku prie jos prisitaikyti). Reikalinga lanksti, galinti prisitaikyti darbo rinka. Žinoma, didelė dalis skirta informacinei visuomenei, kuri reiškia ne vien internetą ir kompiuterius, - ją sudaro ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!