Žemėtvarkos paskaitų teorija

Alodas – Vakarų Europos ankstyvojo feodalizmo laikotarpio individuali šeimos žemės nuosavybė.
Akras – tai ploto matas kai kuriose šalyse turinčius anglišką matų sistemą, jis lygus 0,4047 ha.
Apidėmė – bendras sklypas tarp dviejų sodybų, panamė, išvara.
feodais.
Cenzyva– Prancūzijoje feodalizmo laikais – paveldima valstiečių žemė.
Činčas– žemės renta , mokama pinigais arba natūra. Vidurio ir Centrinėje Europoje viduramžiais – valstiečių duoklė, mokama senjorui už naudojimąsi žeme.
Dėkla– LDK XV-XVI a. javų saikas, lygus 4 arba 1 su puse prekybinėms statinėms, kuriuo valstiečiai duodavo javų duoklę.
Dykra– žemė, kurioje nėra gyventojų.
Domenas–: 1)viduramžių Vakarų Europoje – stambaus feodalo žemės valda, kuri buvo įdirbama lažinių valstiečių ir jos savininkui teikė daugiausia pajamų; 2) buržuazinėse šalyse valstybei priklausantis turtas (žemė, miškai, kasyklos).
Duoklininkas– valstietis, neinantis lažo, bet duodantis nustatytą kiekį produktų, kailių, medaus ir kt.
Dūmas– kiemas (sodyba) su žmonėmis ir žeme; mokestinis vienetas, iš kurio imamas tam tikras valstybinis mokestis.
Dvarionys, dvarionai– Lietuvos didžiojo kunigaikčio tarnai, kurie turėjo menkas valstybės valdymo pareigas; dvarininkai.
Feodas– žemės valda, kurią vasalas gaudavo iš savo senjoro ta sąlyga, kad turėjo atlikti karinę tarnybą, dalyvauti teisme, atlikti kitas prievoles, paveldimas.
Gvoltas – LDK valstiečių feodalinė prievolė dvarui, atliekama darbo dienomis per darbymetį.
Hiberna – LDK mokestis valstybės kariuomenei išlaikyti; sidabrinė.
Homstedas- JAV – laisvos žemės sklypas, kuris buvo duodamas naujakuriams.
Hufa – viduramžių Vokietijoje valstiečių sklypo pavadinimas, 30 akrų.
Jurisdika – miesto žemių arba paties miesto dalis, priklausanti ne magistratui, o kuriam nors savininkui, dažniausiai bažnyčiai. Kaimuose (vadino Jurzdikai) – tai skurdžiausia beturčių, kampininkų kaimo dalis.
Kaimynai (kiemionys) – bajoro kaime (kieme) gyvenantys ir savo namų ūkį turintys (naudojosi dvaro skirta žeme, savos neturėjo) valstiečiai per prievartą patekę į baudžiavą; prievoles bajorui atlikinėjo ne nuo kiekvieno šeimos nario, bet nuo ūkio, todėl šeimos nariai pavieniui nebuvo perkami ar parduodami.
Kamarninkai – valstiečiai, neturėję savo žemės, dvare ėję lažą, trobelninkai.
Kamarninkas – matininkas; anstolis; kunigaikčio dvaro prievaizdas; dešimtininkas.
Kapčius – kieno nors valdomų žemių ribos ženklas, t.y. sukastas žemių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!