Kraštotvarkos teorija

1.Kraštotvarkos samprata. Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo ryšys. Kraštotvarkos tikslas ir uždaviniai. Pati kraštotvarka priskiriama inžinerinės veiklos sferai, apimančiai materialios aplinkos, jo reiškinių bei objektų keitimą, pertvarkymą ir naujų kūrimą. Ji yra gamtinės ir visuomeninės inžinerijos rūšis, kryptingai jungianti įvairias mokslo šakas. Kraštotvarkos kryptys: 1) ekonominio determinizmo (technokratinė); 2) gamtinio determinizmo (ekologinė); 3) modernioji – ieškoma kompromiso tarp ekonominio ir gamtinio determinizmo krypčių (teritorinio planavimo ekologizavimo ir humanizavimo, t. y. kad žmogui būtų gerai ir, kad gamta nebūtų paveikta daugiau nei yra jos ribinės atsistatymo ribos). Kraštotvarkos tendencijos: didėja ir ateityje didės rekreacinių teritorijų reikšmė; didėja ir ateityje didės saugomų teritorijų reikšmė; vizualinio kraštovaizdžio užterštumo mažinimas. Kraštotvarkos pagrindiniai principai: 1) kraštovaizdžio elementų funkcionalumo principas; 2) gamtinės kraštovaizdžio adaptacijos principas; 3) tradicinio etnografiškumo principas; administracinio padalijimo principas. Kraštotvarka – teritorijų planavimo priemonėmis įgyvendinamas žmonių veiklos erdvinis organizavimas ir aplinkos tvarkymas, siekiant suderinti teritorijos naudojimo socialinius, ekonominius ir ekologinius interesus, bei kurti harmoningą kultūrinį kraštovaizdį. 1970 m. „Giriose“ I kartą miškininko A. Končiaus paminėtas „Kraštotvarkos“ terminas. Kraštotvarka turi ryšį su visuomeninių mokslų, meno, gamtos, ekonomine, architektūros, geologijos, kraštovaizdžio ekologijos sritimis. Kraštotvarkos mechanizmas: 1) politika (iškeliami ilgalaikiai tikslai); 2) strategija (kryptys, būdai, kaip pasiekti ilgalaikius tikslus; 3) programos – veiksmų planas; 4) projektai (unikalūs konkrečiam teritoriniam vienetui, negalima pritaikyti kelioms vietovėms). Tikslas – siekti darnaus vystymosi. Kraštotvarkos tikslas – subalansuoti šalies socialinę – ekonominę – ekologinę raidą: 1) nustatant racionalius gamtos ir visuomenės santykius; 2) suformuojant optimalią gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką (sukuriant optimalias antropoekosistemas); 3) parengiant teritorijos apgyvendinimo ir naudojimo bei apsaugos modelius. Kraštotvarkos uždaviniai: 1) formuoti gyvenamąją vietovių bei infrastruktūros vystymosi politiką; 2) racionaliai naudoti bei atkurti gamtinius išteklius; 3) išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes; 4) palaikyti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą; 5) suderinti fizinių ir juridinių asmenų ir visuomenės interesus, taip pat savivaldybių ir valstybės interesus naudojant teritoriją ir plėtojant joje veiklą;...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!