Žemaitijos kryžiai

Kiekvienos tautos ar valstybės gyvavime yra vertybių, kurios niekada nesensta. Bėgant laikui, jos įgyja vis didesnę reikšmę ir prasmę. Prie tokių neįkainojamos vertės objektų priklauso ir Lietuvos kryžiai, ypač meniniai, kaltiniai paminklai. Dėl įvairių priežasčių jų šiandieninėje Lietuvoje gerokai sumažėję, tačiau neišnykę. Unikalų kryžių gyvavimą savotiškai pratęsė savo kūriniuose ne vienas dailininkas.
Daugelį amžių (o ypač XVIII-XIX a.) lietuvius lydėjo senovinis paprotys statyti memorialinius paminklus ir džiaugsmo, ir liūdesio valandą. Šis paprotys atėjo, matyt, dar iš tų laikų, kai baltai (lietuviai) tebebuvo gamtatikiai, kai jie ne tik garbino, bet ir apdainavo, poetizavo tiek požemio, tiek dangaus karalystę, juos supančius augalus (ypač medžius) ir gyvūnus (ypač žalčius). Jie kūrė labai įvairią ornamentiką. Visa ši mitologinė ir meninė įvairovė atspindėjo memorialiniuose paminkluose (krikštuose, stogastulpiuose, koplytstulpiuose, koplytėlėse ir kryžiuose), taip pat kulto pastatuose(bažnyčiose , koplyčiose ir varpinėse). Jie buvo statomi iš medžio, granito ar mūro ir beveik visus juos puošė geležinės saulutės ir kitokie ornamentai.
Pirmieji straipsniai apie Lietuvos memorialinius paminklus, kaip ir apskritai apie visą lietuvių liaudies meną, išėjo gana vėlai – XIXa viduryje.
Pirmą platesnę studiją „Žemaičių kryžiai ir koplytėlės“ 1906m parašė lenkų ir lietuvių kultūros bei etnografijos tyrėjas, gimęs ir kurį laiką gyvenęs Telšiuose, M. Brenšteinas.
Lietuvių dailės draugijos leidinys „Lietuvių kryžiai“, išleistas 1912m, buvo pirmasis lietuviškų meninių kryžių albumas. (Tik daug vėliau-1926m- išėjo panašus Lietuvos kryžių fotoalbumas, sudarytas dailininko A. Varno) Albumą sudarė dailininko A. Jaroševičiaus piešiniai ir trumputė prakalba, kurioje jis nurodė, jog jau seniai domisi paprastų žmonių padirbtais kryžiais, jų formų savotiškumu ir originalumu. Tie kryžiai buvo nupiešti 1904-1911m. Kauno gubernijoje, daugiausia Panevėžio ir Šiaulių apskrityse, ir šiek tiek Vilniaus gubernijoje. Plačią studiją „Lietuvių kryžiai archeologijos šviesoje“ šiam albumui parengė lietuvių tautos atgimimo patriarchas J. Basanavičius.
Mažosios Lietuvos krikštų formas, žemaičių kryžius bei koplytėles nagrinėjo žinomas architektūros tyrėjas, gyvenantis JAV, J. Gimbutas. Jis pateikė vos ne dešimties įvairių autorių nuomones apie krikštų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!