Žemaitė – XXI a. žmogaus akimis

siuvai. Ir puikiai įtiktum, rodos, į šių laikų kompaniją.
širdis. Rodos, ko vokiečiaĩ nematė, lankydami Lietuvą, tiksliau, vienas toks, teatro pedagogas,
atėjęs padirbėti su licėjininkais, ponas Jencas. Nesužavėjo Šv. Kūčių papročiai, nei kažkokios kitos
diskusijos. Arsenalas išeikvotas, bet štai kalba užeina apie Žemaitę. Ir, rodos, ėjimas „va-bank“
pasiteisino. Žemaitė? Kaip, Zemoit, Zemoyte? Ne, galų gale apsistojo ties tikrai lengviau ištariamu
vokišku „Schriftstellerin“. Kuo gi jam įsiminė Žemaitė, pavartojus visus mums žinomus
tarptautinius žodžius? Pirmiausia, feministė (die Feministin). Antra, politikė (Demokratin). Trečia…
Rūkė, sėdėjo kalėjime, bandė suvilioti savo dukros (ar anūkės?) jaunikį… Na na, pasakysit, šito tai
jau per daug… Jau čia, lietuvaičiai, meluojate. Ėgi vokiečiui tik to, rodos, ir tereikėjo. Iškart ir
maloniai nuteikė, ir pasirodė įdomu, nauja, šiuolaikiška. Strong independant women, kaip sakoma.
Va tokių ir mums reikia. Nieko nebijo, daro viską, kas garantuoja sėkmę garsenybių pasaulyje, juk
be mažų, o dar geriau, didelių, skandalų ten niekas neįvyksta. O ir kaipgi nesusidomėsi, juk
demonstravo motriška viską – ir lygias teises, ir, iš kitos pusės, savąją stiprybę prieš nupiepėlius,
patriarchalinius atsilikėlius, kurie, šia proga, matyt, skubiai susizgribo ir davė Lietuvoje moterims
teisę balsuoti, anksčiau, nei, rodos, tai padarė patys vokiečiai. Žodžiu, Žemaitė tikrai „boba su su
velniou dūšia“.
Betgi per daug, per daug prisekėm pasakų apie Žemaitę, apie Schriftstellerinę ponui
Jencui... Ogi kaltas čia ne tik nemokėjimas kalbėti. Visad malonu vieną kitą faktelį paryškinti. O dar
kai randi straipsnį, kuriame tiesiai šviesiai aiškinama, kad nemanytumėme Žemaitę buvus
šventuolę, jis, rodos, kažkaip taip ir vadinosi, „Nepažinta Žemaitė“, ar kaip ten. Tiesiai šviesiai:
rūkė, kalėjo, viliojo. Tik kiek čia pramano, štai kur klausimas? Žemaitė taip nebūtų parašiusi, nors
atvirauti mokėjo. Kažkaip gražiau gal būtų pateikusi. Juk ir apie kalinimą (anoks ten kalinimas, juk
karo metu kaltų ar nekaltų nieks neskyrė) pati parašė kažkokį apsakymą, mano neskaitytą. Juk štai
ir apie poterius – ne išsimislijimas, po teisybei būta. Pati rašė „Autobiografijoje“.
Bet vis tiek, įdomi Žemaitė ir šių laikų žmogui. Įdomi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!