Ypatingi Justino Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“ personažai

Kiekvienas rašytojas bene stengiasi savo kūriniuose pavaizduoti įdomių personažų. Taip pat ir Justinas Marcinkevičius - žymus poetas, dramaturgas, akademikas, vertėjas, visuomenės veikėjas. Poeto pagrindinės kūrybos temos buvo Lietuva ir jos istorija, gamta ir kultūra, žmogus Tėvynėje ir pasaulyje. Sovietmečiu šio kūrėjo knygos stiprino tautiškumą, žadino domėjimąsi kalba ir istorija. Vienas iš žinomiausių Marcinkevičiaus kūrinių yra draminė trilogija – „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“. „Mindaugas“ yra pirmoji drama lietuvių literatūroje, kurios centrinę ašį sudaro pati istorija. Drama pasirodė 1968 m. sovietinės okupacijos sąlygomis, kai daug svarbių Lietuvos istorijos ir kultūros temų buvo nutylima. Ieškoti valstybės ištakų, tautos vienybės idealų, juo labiau kalbėti apie krikščionybės įtaką pasaulėvokos bei kultūros raidai nebuvo leidžiama. Autoriai turėjo Lietuvos praeitį vertinti kritiškai. Žinios apie Mindaugą ir jo įvykius paimtos iš priešiškų Lietuvai rusėniškų metraščių ir kryžiuočių kronikų. Tad Lietuvos metraštis, parėmęs skurdžias, bet vieninteles žinias, teigiamai vertina karaliaus nuveiktus darbus ir neigiamai apibūdina asmenybę. Garsusis XIII amžiaus Lietuvos valdovas, didysis kunigaikštis, pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas atvėrė tėvynę pasauliui, ją išgarsino. Jo krikštas ir karūnavimas buvo žinomiausias užsienio politikos žygis, įamžinęs karaliaus vardą Lietuvos istorijoje. Kūrinyje skausmingai apmąstomas Lietuvos valstybės suvienijimo, sudarymo etapas bei gimtosios kalbos tautoje išsaugojimo būtinybė. Dramoje rašytojas interpretavo garsaus valdovo Mindaugo gyvenimą, asmeninės laimės bei meilės problemas. Tačiau be karaliaus poemoje yra pavaizduota ir daug kitų svarbių veikėjų. Tai dabar pristatysiu Justino Marcinkevičiaus istorinėje dramoje „Mindaugas“ pavaizduotų veikėjų paveikslus.
Mindaugas yra apibūdinamas kaip narsus, galingas vyras, gynėjas, teisėjas - išrinktasis. Tačiau, kita vertus, karaliaus paveikslas yra komplikuotas ir prieštaringas. Tautiečiai garbino karalių, pasitikėjo juo, tačiau laikas keičia žmones. Lietuvos sukūrimo labui Mindaugas privalėjo būti stiprus, imtis sunkių bei kitiems žmonėms nepritariamų veiksmų. Mindaugo nuomone, valdžia laikosi ne meile, o baime. Dėl to terorą jis pateisina įsitikinimu, kad ką jau sulipdo kraujas, to nei ugnis, nei vanduo neperskirs. Šviesią ateitį karalius bando kurti smurtu ir prievarta, atimdamas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!