Just. Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“ istorinis kontekstas ir sukūrimo aplinkybės

Just. Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“ istorinis kontekstas ir sūkurimo aplinkybės.
Po antro pasaulinio karo Lietuva neteko nepriklausomybės ir daugiau nei pusę amžiaus buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Tapusi Sovietų Sąjungos dalimi, Lietuva turėjo priimti sovietinę kultūrą ir ideologiją, didžiuotis esanti Sovietų Sąjungos dalimi. Kultūra ir istorija buvo pasitelkiama kuriant sovietinį žmogų – ideologijai pavaldžią, bijoti mąstančią ir savo tapatybės nežinančią asmenybę. Tačiau tokiu sudėtingu kultūriniu laikotarpiu buvo sukurta tautiškumą ugdanti J. Marcinkevičiaus trilogija, kuri meilę tėvynei puoselėja iki šiol. J. Marcinkevičiaus trilogijos pirmoji dalis „Mindaugas“ nusikelia į viduramžių laikus, kai Mindaugas kuria Lietuvos valstybę ir siekia jai karalystės titulo. Kyla klausimas – kaip valstybės idėją iškelianti drama galėjo būti publikuojama sovietmečiu? J. Marcinkevičiaus „Mindaugas“ sugebėjo pereiti griežtą sovietinę cenzūrą, todėl verta aptarti šios dramos sukūrimo aplinkybes ir valstybės idėjos iškėlimą sovietmečiu. Savo kalbėjime kalboje aptarsiu ketinu aptarti dramos „Mindaugas“ sukūrimo aplinkybes ir valstybės idėjos iškėlimą okupacijos metais.
J. Marcinkevičius dramoje „Mindaugas“ įdeda nemažai taip vadinamų „saugiklių“, kurie padeda kūriniui pereiti griežtą cenzūrą. Sovietmečiu rašytojai turėjo tarnauti ideologijai – jų kūriniai turėjo atspindėti sovietų ideologijos idėjas ar mintis, kitaip jie nebuvo publikuojami, o autorius galėjo net susilaukti susidorojimo. Pirmiausia J. Marcinkevičius naudoja Vakarų kaip priešo idėją. Dramoje kryžiuočių ordinas yra vaizduojamas kaip priešas, viena iš Lietuvos konsolidacijos PAAIŠKINK ŠIO ŽODŽIO REIKŠMĘpriežasčių. Sovietų ideologija palankiai žiūrėjo į kovų su kryžiuočiais vaizdavimą, nes taip siekta parodyti Lietuvos priešpriešą Vakarams. Neigiamu Vakarų kultūros vaizdavimu norėta kurti panieką Vakarų kultūrai. Krikščionybė, kaip iš Vakarų atėjusi religija, irgi laikyta priešiška. Ne veltui Mindaugas, sutikęs besiskundžiančius žemaičius naująja religija, nuo jos atsimeta ir ją nepasitiki. Be to, sovietų ideologija apskritai nepalankiai žvelgė į bet kokią religiją, todėl krikščionybės kritika, atstūmimas ar menkinimas buvo laikoma geru tonu sovietmečio literatūroje. Tragiškas Mortos likimas irgi iliustruoja krikščionybės kaip Vakarų blogio įvaizdį – nauja Vakarų kultūra laikoma savosios kultūros naikinimo simboliu. Kita vertus, Mortos išprotėjimą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!