XXI amžiaus proza

Pastaruoju metu visuomenėje vis sparčiau plinta požiūris, jog Lietuva – žymiai prastesnė šalis už kitas Europos valstybes kūrybos srityje. Tačiau visa tai gali paneigti žmonės, besidomintys naujausiais lietuvių prozininkų kūriniais, kuriuose galima atrasti vis įvairesnių temų bei problemų. Lietuvių rašytojų darbai neretai verčiami į kitas kalbas, patys kūrėjai apdovanojami įvairiomis premijomis, netgi pripažįstami visame pasaulyje. Tad kodėl didžioji dauguma visuomenės dėl susidariusios klaidingos nuomonės „pasmerkia“ naujausiąją lietuviškąją prozą ir dairosi svetur? Ar tam turi įtakos pasikeitusios žmonijos vertybės, vis kintančios šiuolaikinių prozininkų temos, o galbūt kitos priežastys? Štai tokias problemas neretai galime išvysti kultūrinių žurnalų ir laikraščių antraštėse. Taigi, šio referato tikslas – įrodyti, kad tikrai galime didžiuotis lietuvių kūrėjų prozos darbais, jų pasiekimais bei apžvelgti, įvertinti temas ir problemas, kurias gvildena jaunieji kūrėjai.
Lietuvių prozai, tik du dešimtmečius gyvuojančiai nepriklausomybės sąlygomis, teko patirti tikrą iššūkį. Per pusę amžiaus trukusią Sovietų Rusijos okupaciją pasaulinė kultūra Lietuvą pasiekdavo tik ideologiškai perfrazuota ir „dozuota“. Kai Lietuva tapo nepriklausoma, paaiškėjo, kad mūsų proza stipriai atitrūkusi nuo natūralios raidos bei neturi stiprių rašymo tradicijų. Tokio skirtumo tarp kitų tautų prozos per dieną neįmanoma įveikti, todėl kūrėjai pamažu ėmėsi naujų temų, stilių bei problemų, kurios išliko ir šio amžiaus kūryboje. Pastaruoju metu išryškėjo naujos temos, rašymo stiliai, bet svarbiausia – neįprasta kūrėjo jausena ir jo keliamos problemos. Vietoje anksčiau vyravusio socialinio gyvenimo vaizdavimo, prozos dėmesio centre atsiduria subjektas, jo asmeninės patirtys, jausmai, mintys. Šiandieninėje lietuvių prozoje akivaizdžiai dominuoja šiuolaikinė raiška – ironija ir autoironija. Prozos kūrėjų humoras nėra itin linksmas, dažnai jis susijęs su sudėtingais rašytojų išgyvenimais, o tekstuose jų niūrokas juokavimas įgyja absurdo prasmę. Į lietuvių prozą taip pat įsiveržė anksčiau draustos ir ilgai varžytos temos: erotika, smurtas, seksualinės mažumos ir t.t. Stipriai pakito ir prozos stilius. Realistinius vaizdus keičia nenuoseklus, iš kelių siužetinių linijų pinamas pasakojimas, parodijavimas ir panašiai. Populiarumą pelno tie rašytojai, kurie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!