Kenčiančio žmogaus pasaulis XX amžiaus vidurio literatūroje

Daugelis žmonių yra susidūrę gyvenime su vienos ar kitos formos kančia. Ji būna dvejopa: fizinė arba, dažniausiai pasitaikanti, dvasinių išgyvenimų kančia, kuri atskleidžiama kaip viena dažniausių žmogaus būsenų XX amžiaus literatūroje. Vienur kenčiantis žmogus vaizduojamas dėl neteisingų sprendimų, padarytų klaidų, kitur - moralinio nuopuolio sukeltų vidinių išgyvenimų. Tai galime įžvelgti XX amžiaus autorių Salomėjos Nėries ir Balio Sruogos kūryboje.
Visų pirma, kančia yra viena iš dažniausiai kylančių egzistencinių klausimų, kurie žmogų padaro stipriu morališkai ir kartu išsiugdoma ironija, kuri padeda neprarasti vilties ir išgyventi. Analogišką situaciją vaizduoja XX a. pirmosios pusės rašytojas, profesorius, publicistas, nužmoginimo sistemos liudytojas Balys Sruoga memuariniame romane „Dievų miškas“. Šis kūrinys yra lyg liudijimas, kas vyko iš tikrųjų Antrojo pasaulinio karo metu nacių koncentracijos stovykloje, kurioje vyravo nusikaltinimai ir nužmogėjimas. Visa, kas žmogiška buvo paversta fiziniu ir moraliniu smurtu, kas ir buvo kančios jausmo priežastis, bet žmonės stengėsi nepalūžti manipuliacijoms, išlikti jei ne fiziškai, tai bent dvasiškai stiprūs. „Dievų miškas“ – ironiška, juk ten, prasidėjus karui apsigyveno žmonės panašūs į velnius, kur kentėjo nekaltų žmonių gyvybės. Stovyklos budeliai, esesininkai, save laikantys „karžygiais“, „narsuoliais“, be jokios sąžinės graužaties, žmogiškumo jausmo, įsivaizdavę esą dievai ir turintis teisę spręsti kitų žmonių likimus, elgėsi kaip su gyvuliais, neegzistavo jokios ribos: „SS nariai galėjo kalinį kiekvieną momentą nušaut, pakart, pagaliu ar akmeniu užmušt, mesti šunim sudraskyti, apiplėšti, išplakti, degutu ištepti – taip ir toliau, taip ir toliau.“ Kiekvienas žmogus rūšiuotas kaip daiktas su numeriu, laikomas marionete, o paskirti buities darbai buvo žmogiškumo paniekinimas. Taigi, „Dievų miškas“ yra viena originaliausių knygų apie XXa. Europos koncentracijos lagerius, kur atskleistas kenčiantis, tačiau stiprus žmogus.
Be to, tėvynės netekties kančios jausmą savo poezijoje vaizdavo XXa. neoromantikė, romantinės pasaulėjautos kūrėja Salomėja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!