Kaip autoriaus biografijos faktai atsispindi XX amžiaus lietuvių literatūroje? (Sruoga, Nėris)

Balio Sruogos, XX a. vidurio katastrofų literatūros atstovo, knygoje „Dievų miškas“ įamžintas paties autoriaus gyvenimas koncentracijos stovykloje. Balys Sruoga buvo poetas, vertėjas, publicistas, žymiausias teatro ir dramaturgijos specialistas tarpukario Lietuvoje. Jis – itin talentinga ir spalvinga asmenybė, nemėgstanti melo, diplomatijos, veidmainiško mandagumo, padėkų, nuobodžių kalbų. Prieš karą autorius dirbo mokytoju, dienraščių redaktoriumi, buvo universiteto profesorius. Dėl nestojimo į SS dalinius, nacių valdžia Balį Sruogą ir dar keliasdešimt kitų lietuvių inteligentų Antrojo pasaulinio karo metais įkalino Štuthofokoncentracijos stovykloje. Profesoriai, mokslininkai, kunigai ir kiti šviesuoliai ten tapo visos nužmoginimo sistemos liudytojais. Savo atsiminimus Sruoga aprašė knygoje „Dievų miškas“, taip paviešindamas lagerio gyventojų kančias bei nusikaltimus žmogiškumui. Nesibaigiantis smurtas, badas, ligos, ankšti barakai, geriamo vandens stoka ar varginantis darbas: visi šie dalykai buvo įprasti ne tik Štuthofo lageryje, bet ir visose kitose koncentracijos stovyklose XX amžiaus viduryje. Pats pasakotojas romane yra vienas tų silpnų, iškankintų, bejėgių padarų, kuris iš paskutiniųjų stengiasi išlikti žmogumi, todėl ir jo pasakojimas yra pripildytas ironijos, pašaipų, sarkazmo ir net stilizuotų liaudiškų palyginimų, kurie jam leidžia atsiriboti nuo subjektyvaus kalbėjimo ir vertinimo. Ironija Sruogai tampa priemone savigarbai, orumui išlaikyti, tai tarsi būdas išlikti žmogumi tokioje beprotiškoje, chaotiškoje aplinkoje. Nenuostabu, jog rašytojui, kaip teatro žmogui, tokia laikysena buvo artima. “Dievų miškas“ nebūtų vadinamas ironiškosios literatūros šedevru, jeigu autorius nepasijuoktų iš savo „klipatiškos“ padėties lageryje bei iš savo negalios ir inteligentiško nepraktiškumo: „Sveikinu, – aš jau klipata!”. Autorius su juoko doze aprašo ir absurdišką, tačiau žiaurią, lagerio tvarką, įvairaus rango jos vykdytojus bei pačius beginklius kalinius, į smurtą negalinčius atsakyti jėga. Galime teigti, jog Balio Sruogos memuariniame veikale yra itin tiksliai aprašomi autoriaus gyvenimas ir prisiminimai iš koncentracijos lagerio. Dėl ironijos ir sarkazmo vaizduojant tai, kas, atrodo, yra visiškai nejuokinga, ši knyga turi didelę išliekamąją vertę.
Salomėjos Nėries lyrikoje matoma atgailaujanti, širdgėlos kupina lyrinio subjekto laikysena, atspindinti pačios autorės gailestį dėl patikėjimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!