XXa. muzika

Visi žinome, kas yra muzika iki tol, kol nemėginame išreikšti žodžiais. Pamėginę suprantame jog vieningos nuomonės nėra. Nes tai, kas vienam- muzika, kitam yra tik garsų kratinys. Muzika, tai menas, kuris perteikia formos grožį bei išreiškia mintis ar jausmus garsų junginiais. Tačiau čia apibrėžimas nepilnas, nes atskiro garso nelaiko muzika. Daugeliui žmonių tiek Vakaruose tiek Rytuose iš muzikos tikisi daugiau. Jiems neužtenka kontempliuoti, klausantis tik vieno garso, nors ir labai gražius jausmus jis žadintų.
Kad ir kokia būtų muzika, žmonės ją kuria ir jos klausosi. Taip kaip gyvenimas keičiasi, tobulėja, taip ir muzika vystosi, gražėja. Nuo elementariausių vaikiškų dainelių iki sudėtingiausių simfonijų, operų, oratorijų. Šiuolaikinėje muzikoje atsispindi ir mūsų epochos žmonių gyvenimas jų džiaugsmai ir vargai. Muzikos išraiškos taip pat nevienodos. Vieni kompozitoriai tęsia klasikų, ir romantikų tradicijas. O kiti ieško naujovių, eksperimentuoja, bando naujausią elektroninę ir kompiuterinę techniką, ieško naujų muzikos komponavimo būdų. Šiuolaikinė melodija nebe tokia jausminga, melodinga kaip romantizmo laikais. Labiau komplikuotesni ritmai. Atgimė polifonija tik ji dabar sudėtingesnė, daugiasluoksnė, daugiaplanė. Gausi disonansų harmonija. Ištobulėjo muzikos instrumentai, atsirado daug naujų, įvairių elektroninių sintezatorių. Įvairesnė pasidarė kūrinių sandara, jų forma klasikinė dviejų trijų dalių rondo, variacijų, sonatos ir kitos formos dabar traktuojamos laisvai ir įvairiai. Muzikos atlikimo praktikoje prigijo naujųjų išraiškos būdų. Netikėtai kūrinyje išgirsi kalbant ar šnibždant, juokiantis ar švilpaujant. Dažni ir natūralių gamtos garsų epizodai: Į magnetofoną juostą įrašytas vandens čiurlenimas, vėjo švilpesys, mašinų gausmas ir panašiai.
Populiariosios muzikos šaknys- liaudies dainos ir šokiai. Liaudies dainų muzika turi gana daug savitų dermių ir metrinės ritminės struktūros bruožų, mažai melodinių šuolių. Jose vyrauja paprasti, o kartais sudėtiniai ir asimetriniai metrai. Reikia pažymėti vienbalses dzūkų dainas, pasižyminčias labai turtinga melodika ’’Tai gražiai gieda lakštingalėlė’’. Būdingiausios Šiaurės rytų aukštaičių liaudies dainos yra sutartinės. Daugiabalsumas būdingas ir žemaičių liaudies dainoms. Kilusias iš liaudies dainas, šokius atlikdavo muzikantai, šokėjai. Kad žmonės geriau matytų,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!