mintimis turėdavo sekti sostinių
madas. Iki pat Pirmojo pasaulinio
karo pabaigos kiti miestai,
valstybės ar net žemynai buvo
laikomi provincija“ (Š. Nakas).
Amerikiečių menininkai neretai studijavo Europoje, o mene
karaliavo atsivežtinės europietiškos tradicijos. Tuo laikotarpiu
Amerikoje prasidėjo audringa naujos kultūros plėtra. Palengva
formavosi nauja muzikos rūšis – džiazas: unikalus amerikietiškas
reiškinys, sujungęs europietiškas, afrikietiškas ir amerikietiškas
tradicijas. Pokyčiai, nors ne tokie ryškūs, būdingi ir akademinei
muzikai.
Charles Ives
(1874–1954)
Pirmuoju didžiu Amerikos
kompozitoriumi tapo Charles
Ivesas. Sukūręs įspūdingų
kūrinių, jis atrado daug visai
naujajai muzikai svarbių
dalykų, kuriuos kiti
kompozitoriai panaudojo tik
po keliolikos ar keliasdešimties
metų. Šiandien Ivesas
laikomas vienu moderniosios
muzikos epochos pranašų.
Ivesas gimė Naujojoje Anglijoje, karo orkestro
kapelmeisterio šeimoje. Jo muzikinės
savimonės formavimuisi labai didelę įtaką
darė tėvo muzikiniai eksperimentai. Tėvas,
karinis dirigentas, išrikiuodavo tris orkestrus,
o vieną jų, norėdamas sukurti aido iliuziją,
sustatydavo ant stogo. Kartais mėgaudavosi
efektu, atsirandančiu žygiuojant ir
prasilenkiant dviem orkestrams, grojantiems
skirtingus kūrinius. Tėvas taip pat mėgdavęs
daryti neįprasto, ketvirtatonių derinimo
instrumentus ir vertęs šeimą dainuoti jiems
akompanuojant.
Ivesas baigė Jeilio universitetą ir dirbo
bažnyčios vargonininku, laisvą laiką
skirdamas komponavimui. Vėliau susidomėjo
verslu, tapo draudimo agentu ir įkūrė
draudimo kompaniją „Ives & Myrick“ (1936–
1930). Muziką Ivesas rašė tik probėgšmiais,
laisvalaikiu. Deja, 1918 m. sunkiai susirgęs,
prie kūrybos daugiau nebegrįžo, o netrukus
metė ir verslą.
Nežinoma kūryba
1919 m. Ivesas išspausdino Antrąją
sonatą fortepijonui ir knygą apie
savo muziką „Esė prieš Sonatą“.
Nors jis buvo keturių simfonijų,
originalių orkestrinių pjesių
„Centrinis parkas sutemose“ ir
„Tys vietovės Naujojoje
Anglijoje“, kamerinių kompozicijų
(sonatų, trio, kvartetų, kvintetų) bei
šimtų dainų autorius, tačiau jo
muzika, nei tada, nei dar ilgus
dešimtmečius nebuvo žinoma.
Iveso muzika buvo atrasta labai
pavėluotai, po keleto dešimtmečių.
Pirmą kartą savo simfoninį kūrinį jis
išgirdo tik sulaukęs
septyniasdešimt vienerių.
Iveso išradimai
Ivesas buvo nepaprastai išradingas kūrėjas. Jo ritmai
įmantrūs ir impulsyvūs, sunkiai nuspėjami
keliasluoksniai poliritmai, kartais kone džiaziniai.
Ivesas savarankiškai išrado politonalumą, atonalumą,
politempiją, erdvinę muziką, naudojo klasterius ir
ketvirtatonius.
Štai ką rašė Ivesas apie orkestrinį kūrinį „Garsų keliai
Nr. 3“ (Tone Roads No. 3, 1915): „Kodėl skirtingi
instrumentai negalėtų judėti skirtingomis
penklinėmis? Ir kodėl negali kiekvienas, panoręs
pabandyti, judėti muzikos vieškeliais kartu
klausydamasis, kaip kiti keliauninkai kuria savo
skambančius kelius toje pačioje garsų erdvėje?“.
Kūrinys pagrįstas 12 garsų serija – tai vienas
originaliausių ikidodekafoninės atonaliosios muzikos
pavyzdžių.
„Neatsakytas
klausimas“
Jei kam nors Iveso muzika...
Šį darbą sudaro 1212 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!