Modernioji muzika iki 1945 m.

• Būti originaliam, sukurti savo spalvų gamas, žodyną, garsyną, stilių ir taip palikti apie save ir savo laikmetį žymę ateinančioms kartoms – toks pagrindinis XX a. kūrėjo siekis. Romantinį kompozitoriaus portretą, laukiantį kūrybinio įkvėpimo, palaipsniui išstumia mąstantis ir konstruojantis, todėl pasikeičia ir muzikos kūrimo principas.
• Kiekvienos epochos muzika gali būti skirstoma smulkius periodus. Pavyzdžiui, muzikologai tarp baroko ir klasicizmo išskiria rokoko bei galantiškojo stiliaus muziką, o tarp romantizmo ir XX a. muzikos – impresionizmą.
• Pati XX a. muzika turi dar visokiausių krypčių: tai ekspresionizmas, atonalizmas, neoklasicizmas, avangardizmas, neoromantizmas, minimalizmas ir t. t.
• Naujos muzikos pranašu dažnai vadinama dar 1859 m. sukurta R. Vagnerio opera „Tristanas ir Izolda“, kurioje gausu neišrištų akordų, vengiama tonikos. Todėl svarbiausieji pokyčiai muzikoje ir prasideda nuo dermės, garsaeilio.
TRISTANAS IR IZOLDA pagal R. Wagnerio muz.
• Muzikiniu modernu sąlygiškai galima vadinti vėlyvojo modernizmo atkarpą, prasidėjusią apie 1890 m.. Tai buvo tarsi tarpinis muzikos stilius, siejantis dvi skirtingas meno epochas, jungiantis tradicinį ir modernųjį mąstymą. Moderno muzika liudija aukštą to laikotarpio kompozitorių meistriškumą, estetiniu požiūriu originalumą ir fantazijos turtingumą.
• Žymiausių moderno kompozitorių Gustavo Maklerio, Aleksandro Skriabino ir Richardo Strauso kūrybinis palikimas vyko XIX a. pabaigoje ir XX a. 1-ame dešimtmetyje. Jie rašė didelės apimties simfoninius kūrinius, išreiškiančius reikšmingas idėjas ir gilius jausmus. Autoriai dažnai pasitelkdavo milžinišką atlikėjų sudėtį ir naudodavo naujoviškus garsinius efektus.
Rusų kompozitoriaus ir pianisto Aleksandro Nikolajevičiaus Skriabino kūrinys
Muzikinis impresionizmas
• Impresionistinių kūrinių forma gerokai laisvesnė nei ankstesnėje muzikoje. Ne taip griežtai paklūstama įprastiems klasikinės formos reikalavimams, lankstesni ir ne tokie akivaizdūs sakiniai ir periodai. Atsiranda originalus nenutrūkstamas tėkmės jausmas, kurį sustiprina naujas ritmo vaidmuo.
• Impresionistai nemėgo, jų manymu, vokiškų maršų ir valsų ritmo, todėl vartojo kitokius ritmus.
Prancūzų kompozitoriaus, muzikos kritiko, pianisto ir dirigento K. Debiusi kūrinys
K. Debiusi – muzikos impresionizmo pradininkas ir vienas žymiausiu jo kūrėjų
Muzikinis ekspresionizmas
• Ekspresionizmas kilo kaip pasipriešinimas natūralizmui ir impresionizmui. Tai nebuvo nuoseklus stilius,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!