Muzika Lietuvoje XIX a. pab. – XX a. pradžia.
Romantizmas apibūdinamas ne tik XIX amžiaus muzikos stilius, bet ir gyvenimo būdas, pasaulėjauta. Kompozitoriai rinkosi ne samdinio, o laisvo menininko gyvenimą – užuot tarnavę dvaruose ar bažnyčiose, kūrė tai, ką jautė ar sumanė. Kiekvieno kūryba išsiskiria individualiu braižu, jai būdingas lyrizmas.
• Lyrinės dramatinės simfonijos pradininkas. Jo Aštuntąją, „Nebaigtąją“, simfoniją sudaro tik dvi dalys. Abi parašytos sonatos forma, jų lyriškos, poetiškos melodijos grįstos šokių, tokių kaip valsas, ritmika ir intonacijomis.
Kompozitorius, dirigentas, pianistas, muzikos kritikas. Būdingiausią Šumano kūrybinio palikimo dalį sudaro fortepijoninė muzika, tačiau rašė įvairių žanrų muziką – dainas (virš 200), simfonijas (4), uvertiūras, mišias, operą ir kt.
• Dž. Verdi išgarsino operos. Sėkmę lėmė kūrybos liaudiškumas, gražios vokalinės partijos. Jis savo kūryboje tęsė pirmtakių – Dž. Rosinio, V. Belinio – tradicijas, rėmėsi liaudies dainomis, buitiniais žanrais. Pats dalyvaudavo statant operą, bendradarbiaudavo su dirigentais.
Lenkas Friderikas Šopenas
• Šopenas pagarsėjo kaip savito stiliaus pianistas, skambinęs virtuoziškai, spalvingai, laisvai. Sukūrė daugiau nei 200 kūrinių. Lenkų liaudies šokiai mazurka, polonezas tapo koncertinėmis pjesėmis. Preliudai, ekspromtai, fantazijos tapo laisvais kūriniais.
Romantizmas Lietuvoje
Lietuva romantizmo laikotarpiu buvo Rusijos imperijos dalis. Kaip ir ankstesnėse epochose, muzikos tradicijų puoselėjimu itin rūpinosi didikai. Jie išlaikė simfoninius orkestrus, muzikos mokyklas, reiškėsi kaip kompozitoriai. Vienas jų – Mykolas Kleopas Oginskis (1765-1833) yra garsaus polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ autorius. Romantinės tautiškumo idėjos skatino domėtis savo krašto kultūra ir istorija, pradėta rinkti ir leisti lietuvių liaudies dainas ( L. Rėza, S. Stanevičius, broliai A. ir J. Juškos).
Vilnius XIX amžiuje buvo svarbus lenkų ir žydų kultūros centras, miesto muzikiniame gyvenime aktyviai dalyvavo lenkų kompozitorius Stanislavas Moniuška. Nors po 1830-1831 metų sukilimų kultūrinė veikla buvo prislopinta, Vilniaus universitetas uždarytas, pagrindiniai muzikinės kultūros židiniai – dvarai, Vilniaus miesto teatras. Lietuviška kultūra puoselėta ir slaptuose klojimų teatruose.
Lietuviškasis Romantizmas
Iki romantizmo epochos daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, buvo madinga į dvarus ir bažnyčias...
Šį darbą sudaro 793 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!