Lietuvių bažnytinė muzika XIXa pab. – XXa pr.

1908 m. Naujalio iniciatyva vargonininkų-chorvedžių kursų pagrindu buvo įsteigta šv. Grigaliaus vargonininkų draugija. Draugijos įstatai buvo patvirtinti tik 1911 m. Pradžioje jai priklausė 46, 1914 m. – 110 narių.
Naujalio 1909-1910m. pirmasis lietuviškas laikraštis ,,Vargonininkas‘‘.
1909-1911 m. buvo leidžiamas J. Naujalio redaguojamas pirmasis Lietuvos muzikų žurnalas „Vargonininkas”. Žurnale atsispindėjo sunki to meto muzikos būklė (chorų, vargonininkų, švietimo ir t. t.).
1913 ir 1914 m. vargonininkų draugija išleido „Vargonininkų kalendorių“.
1906 m. Juozo Naujalio lėšomis Kaune išleistas ir pirmasis „Lietuviškas bažnytinis giesmynas“, kurį jis pats surinko ir harmonizavo. Daugelis jame paskelbtų giesmių: „Pulkim ant kelių“, „Gul šiandieną“, „Sveikas, Jėzau gimusis“, „Alyvų daržely“, „Jėzau Kristau maloniausias“, „Linksma diena mums prašvito“, „Graudūs verksmai“, „Valandos“, taip pat litanijų, lotyniškų antifonų ir dabar yra giedama bažnyčiose.
Krikščionio dušia kiekviena - tai Žemaičių Kalvarijos kalnų maldyno giesmė – „O Duśia żmogaus kiek wiena“ („O žmogaus siela kiekvieno, Krikščionio siela kiekviena“) melodija. Tai Žebžydovo kalvarijos Kryžiaus kelio maldyno „O duszo wszelka nabożna“ melodija. Lietuvoje šią melodiją pirmą kartą su natomis savo parengtame „Lietuviškame bažnytiniame giesmyne“ 1906 m. pateikia kompozitorius Juozas Naujalis. Giesmė pavadinta „Krikščionio dušia kiekviena“. Giesmė „Krikščionio siela (dušia) kiekviena“ beveik atkartoja liaudies dainos „Paleidau žirgą į lankas“ melodiją.
Kalbant apie melodijų panašumą galima pridėti, kad tai būdavo ir su kitomis dainomis, pvz. „Šventas Dievė“, kuri turi dvejas melodija, kylančias iš vienos: lenkiška ir žemaitiška. Pirmoji buvo šiek tiek pakeista ir sumodernizuota, o antroji išlaikė senosios melodijos grynumą.
„Graudūs verkmai“ – tai 10-ies giesmių ciklas, kuriame vaizduojamas Kristaus kančios apmąstymas, tinka labiausiai gavėniai. Jį sudaro prologas su intencija (pradžios giesmė), 3 dalys, kuriose yra po 3 skirtingos formos giesmes – raudos bei lamentacijos ir tragiško teksto epilogas. Paprastai dainuojama viena iš dalių. Pradžios giesmę „Pro graudžius verksmus giedokim” yra suharmonizavęs J.Naujalis. Graudžių verksmų kulto, išskyrus Lietuvą ir Lenkiją, neturi nė viena katalikiška pasaulio šalis, pradininkai – lenkai(XVa.), Lietuvoje atsirado XIXa. vid.
Kingstono (JAV) Šv....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!