Muzikos mokymas Lietuvoje: pradžia (iki 1919 m.)

Nuo pat senų laikų ir iki 1919 metų, buvo sukurta labai daug specifinių ir skirtingų muzikos kūrinių, kurie gyvuoja ir nėra pamiršti iki dabar. Per tokį ilgą laikotarpį išaugo didelė kompozitorių, dirigentų, chorvedžių ir bažnyčių vargonininkų karta, kuri dalinosi savo kūriniais ir apie muziką išmanė skirtingai. Vieni - muziką sugebėjo išjausti emociškai - dainuodami, kiti - įsivaizdavo ją, kaip transliuojamą žinią visuomenei. Kompozitoriai ir visi kiti gabūs to meto muzikos atstovai, buvo labai gerbiami ir vertinami visuomenės. Muzika – tai laike išsidėsčiusi garsinės raiškos forma, paremta įvairiomis garsų ir pauzių struktūromis. Įvairių formų garsiniai kūriniai, išreiškiami per natūraliai išgaunamo dirgiklio, dažniausiai garso, kombinacijų ir modelių konstrukciją. Muzikos egzistavimui ir jos pastoviam tobulinimui netrukdė nei viena politinė padėtis, kuri galėjo paveikti muzikos atstovus neigiama linkme.
Kaimyninėse šalyse vykę politiniai, socialiniai bei kultūriniai poslinkiai palietė Lietuvą ir 1795 m. - šalis neteko savo valstybingumo. XIX a. antroje pusėje padėtį ypač komplikavo imperinės Rusijos kėslai. Caro valdžia prievarta pradėjo brukti katalikams stačiatikybę. Lenkija, atvėrusi Lietuvai kelius į Vakarų Europos bažnytinės bei pasaulietinės kultūros lobynus, turėjo neigiamos įtakos. Dvasininkai iš bažnyčių visomis išgalėmis stengėsi išstumti lietuvių kalbą ir per šias taip plačiai paplitusias institucijas polonizuoti kraštą. Iškilo būtinybė atnaujinti bažnytinę muziką, gryninti jos repertuarą atsisakant teatrinių elementų, romantinio patoso, jausmingumo. Siekta įvesti giedojimo gimtąją kalba, susirūpinta naujų kūrinių spausdinimu, specialių muzikinių žurnalų, kalendorių leidimu. XIX a. septintajame – aštuntajame dešimtmetyje, Lietuvos bažnyčiose muzika buvo trumpai pasimokiusių ar gabių savamokslių rankose. Kai kuriose apskrityse vargonininkai net nemokėjo groti iš natų. Kita vertus, įvairiuose šaltiniuose minimos ir gerai savo amatą išmaniusių vargonininkų pavardės, kaip: Juozas Kalvaitis, Česlovas Sasnauskas, kelių žymių vargonininkų mokytojas Liudvikas Risauskas. Bažnytinei muzikai ypač svarbi buvo Rokiškio vargonininkų mokykla, parengusi kelis šimtus vargonininkų, giedotojų, kitais instrumentais grojančių muzikantų. Rokiškio bažnyčios choras, R. Liehmanno laikais, giedojo grigališkąjį choralą, tai pat daugiabalsius kūrinius su instrumentinės kapelos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!