Muzikinis gyvenimas tarpukario Lietuvoje, muzikos kūrėjai: Juozas Gruodis, Vytautas Bacevičius, Jeronimas Kačinskas

Muzikinis gyvenimas tarpukario Lietuvoje,

muzikos kūrėjai: Juozas Gruodis, Vytautas

Bacevičius, Jeronimas Kačinskas.

Tarpukario Lietuvoje (1918–1940) muzikinis gyvenimas labai suaktyvėjo, atsirado savos, lietuviškos muzikos ir atlikėjų poreikis. Praradus Vilnių, pagrindinis muzikinis gyvenimas vyko laikinojoje sostinėje – Kaune.

Kauno muzikos mokykla

• 1919 m. Juozo Naujalio iniciatyva Kaune įkurta muzikos mokykla. 1920 m. ji tapo valstybine, o 1933 m. perorganizuota į Kauno konservatoriją.

• 1925 m. įkurta Klaipėdos muzikos mokykla (įkūrėjas – Stasys Šimkus).

Valstybės teatras (apie 1925 m.)

Svarbiu Lietuvos muzikos centru tapo 1920 m. Kaune įkurtas operos teatras (veikė tame pačiame pastate su Dramos teatru, o kartu jie buvo vadinami Valstybės teatru). 1925 m. teatre įkurta baleto trupė. Jame buvo statomos įvairių kompozitorių ir stilių operos.

Pirmasis operos teatro spektaklis – G. Verdi „Traviata“

Valstybės teatre pirmasis spektaklis įvyko 1920 m. gruodžio 31 dieną. Buvo atlikta G. Verdi opera „Traviata“. Čia sceną išvydo ir lietuviškieji veikalai – Jurgio Karnavičiaus operos „Gražina“ (1933) ir „Radvila Perkūnas“ (1937), Antano Račiūno „Trys apelsinai“ (1936). 1933 pastatyti pirmieji lietuviškieji baletai: Juozo Gruodžio „Jūratė ir Kastytis“, Vytauto Bacevičiaus „Šokio sūkuryje“ ir Balio Dvariono „Piršlybos“.

Kauno radiofono simfoninis orkestras, dirigentas – Juozas Karosas

Nuolat koncertuodavo konservatorijos studentai. Į Kauną koncertuoti atvykdavo ir užsienio muzikai.

Instrumentinės muzikos koncertus rengė Valstybės teatro orkestras, Kauno radiofono simfoninis orkestras (1926–1940), Lietuvos filharmonijos draugija (1928–

1934), Kudirkos simfoninis orkestras (1934–1935), Kauno ir Klaipėdos muzikos mokyklų simfoniniai

orkestrai, dirigavo Lietuvos ir užsienio (E. Cooperis, N. Malko) dirigentai. Kamerinę muziką propagavo

I. Vildmano-Zaidmano bei radiofono styginių kvartetai, Valstybės teatro orkestro kvintetas ir nonetas,

Klaipėdos muzikos mokyklos pedagogų (čekų) nonetas. Užsienyje gastroliavo pianistai

Vytautas Bacevičius, Balys Dvarionas, dainininkai Kipras Petrauskas, Petras Oleka, Antanas Kučingis,

Antanina Dambrauskaitė, Aleksandra Staškevičiūtė, Vincė Jonuškaitė, Juozas Mažeika, Valstybės teatro

baleto trupė. Tarptautinių konkursų laureatais tapo pianistas Stasys Vainiūnas (1933) ir dainininkas J. Mažeika (1937). Chorai koncertavo Paryžiuje,

Prahoje, Stokholme, Rygoje.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!