Muzikinis gyvenimas tarpukario Lietuvoje (1918 – 1940)

Tarpukariu Lietuvos muzikinis gyvenimas gausus svarbių įvykių.
Į Nepriklausomybę Lietuva atėjo su dar gyva liaudies daina, su „klojimų gadynės“ išugdytomis chorinio dainavimo bei giedojimo tradicijomis.
1920 metais „Traviatos“ pastatymu Kaune pradėjo savo veiklą Lietuvos operos teatras (Valstybės teatras).
1925 metais Operos teatre įvyko pirmasis baleto spektaklis – L.Delibo „Kopelija“.
Per du dešimtmečius teatras pastatė apie 100 spektaklių – operų, baletų.
Orkestrai. Jau nuo pat pirmųjų Nepriklausomybės metų nemažai dėmesio buvo skiriama ir simfoninei muzikai, jos propagavimui Lietuvoje. Tuo neilgu laikotarpiu Lietuva turėjo net kelis simfoniniu orkestrus. Valstybė išlaikė Kauno radiofono orkestrą, dažnai koncertuodavusį operos teatro orkestrą, S.Šimkaus įkurtą Klaipėdos muzikos mokyklos simfoninį orkestrą, kurį laiką gyvavusį V.Kudirkos simfoninį orkestrą; simfoninį orkestrą kiek vėliau turėjo ir Kauno konservatorija. Buvo atliekami lietuvių kompozitorių bei žinomiausi pasaulinės klasikos kūriniai.
Dirigentai. Žymiausi to meto orkestro dirigentai buvo J.Tallat – Kelpša, M.Bukša, B.Dvarionas, J.Gruodis, S.Šimkus, J.Žilevičius, ketvirtą dešimtmetį - J.Kačinskas.
Atlikėjai. Tuo metu garsėjo pianistai S.Vainiūnas, B.Dvarionas, V.Bacevičius, V.Jakubėnas, smuikininkas V.Motiekaitis.
Lietuvoje koncertavo garsusis smuikininkas D.Oistrachas, pianistas G.Ginzburgas, dainininkas F.Šaliapinas, kompozitorius S.Prokofjevas ir daugelis kitų.
Chorai. Chorinis dainavimas ypač sparčiai plėtojosi tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje. Apie 1930 metus vien tik Lietuvių muzikos draugija turėjo daugiau kaip 400 chorų!
Pirmoji visos Lietuvos dainų šventė įvyko 1924 metais, daugiau nei 50 metų vėliau nei kaimyninėse Baltijos šalyse. Tačiau to padaryti anksčiau nebuvo įmanoma vien dėl kalbos draudimo. To nebuvo nei Estijoje, nei Latvijoje.
Radijas. Nuo 1926 metų pradėjo veikti Kauno radijas. Pirmaisiais metais visos jo transliacijos būdavo tiesioginės (ir koncertų!) nes neturėjome garso įrašymo technikos. Radijas pagyvino ir Lietuvos muzikinį gyvenimą – transliavo simfoninės, estradinės, liaudies muzikos koncertus.
Estrada. Estradinę muziką Lietuvoje pirmieji ėmė propaguoti A.Šabaniauskas, A.Dolskis, S.Graužinis, A.Dambrauskaitė.
Spauda. Tarpukario Lietuvoje buvo leidžiama daug gaidų, muzikos vadovėlių, liaudies dainų rinkinių. Taip pat muzikos žurnalų, laikraščių, - „7 meno dienos“, „Muzika“, „Muzikos almanachas“ ir kiti.
„Muzikos barai“ tebeeina iki šiol.
Mokymo įstaigos. Nepriklausomoje Lietuvoje buvo įsteigtos ir mokymo įstaigos – 1919 metais J.Naujalis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!