XX a. vidurio modernioji literatūra

• Nemažai žinomų rašytojų tapo besikuriančios valstybės atstovais užsienyje.
• Valdžia skatino dailininkus bei rašytojus stipendijomis bei premijomis.
• Pesimistines nuotaikas, intensyvėjančią emigraciją iš Lietuvos skatino sukausčiusi ekonominė krizė.
• Pesimistinės ir katastrofinės nuotaikos prasiveržė eilėraščiuose, tai buvo svarbiausios trečiojo dešimtmečio poezijos ir prozos temos.
• XX a. I p. moderniosios prozos kūrėjas, ekspresionistas, ironijos meistras. Kūriniai kupini absurdo, veikėjai su kaukėmis. Rašytojas juokiasi iš žmogus ydų, silpnybių, netikrųjų vertybių.
• Savickio proza nuo klasikinės realistinės, neoromantinės tradicijos labiausiai skiriasi savo pasakojimo maniera.
• Savickio meninė kalba labai lakoniška.
• Apie veikiančius asmenis ir veiksmo aplinkybes informuoja glaustomis, tačiau itin talpiomis užuominomis.
• Pasaulio vaizdas tarsi surenkamas iš nuotrupų, fragmentų.
• Savickis eina prieš sveiką protą, logiką ir stumdo figūras pagal neoriginalų, apskritai knyginį scenarijų.
• Savickio pasaulis – absurdiškas.
• Jo prozai būdingi įvairūs stebėjimo rakursai, žaidybiškumas, intelektuali ironija, konstruktyvumas.
• Pro sąmojingą, stebinantį stilistinį paviršių neretai prasimuša skeptiškas, net pesimistinis požiūris į žmogų.
• Savickio kūryboje vyrauja estetinis pradas ir etinė, psichologinė, egzistencinė problematika, o realizmui įprastesniems socialiniams, politiniams klausimams joje neskiriama dėmesio
„Vagis“
Dvilypė žmogaus prigimtis
aplinkybės išprovokuoja tai, jog žmogus blogį siekia naikinti ne gerumu, o brutalia jėga.
• Vaikui plėšikas yra lyg romantinis herojus: „aukštas, malonus, gražiais juodais rūbais apsirėdęs”. O suaugusiųjų veiksmai su sugautu arkliavagiu toli gražu ne romantiški
• Kaimo žmonės yra linkę užjausti skriaudžiamuosius, tačiau jų įgimtą žmogiškąjį jautrumą jau užgožė gyvenimiška patirtis, kuri verčia vyti pančius
• Berniuko tėvas – „tikras ūkininkas”, „šeimininkas”, „tikras veidmainis”. Taip Savickis viename sakinyje, viename lygmenyje pateikia kaimo žmogaus bruožus. Taip ironizuojamas kaimietis, ūkininkas, ko kitų autorių kūryboje dar nebuvo.
• J.Savickis labai ekonomiškai aprašo vagies mušimo scena. Tik vienu sakiniu perteikia mušamojo kančias: „galva atšokinėjo į pasienį, o blauzdos buvo mušamos batų pasagaitėmis”. Jaučiama Savickio ironija perteikiant žmogaus kančią
• pastebimas ypatingas Savickio žodis: tarptautinis žodis „bicepsai”, atverstos raudonos akys, žiūrinčios „kokliai po gryčią”. Autorius panaudoja tik vieną žodį – „raudonos”, bet taip atskleidžiama visa vagies...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!