Modernioji XX a. antrosios pusės literatūra

Just. Marcinkevičius. Mažvydas.
J. Aputis.
Keleivio novelės (pasirinkti apsakymai)
S. Geda. Pasirinkti eilėraščiai
M. Martinaitis Pasirinkti
eilė­raščiai
Č. Milošas.
Pasirinkti
eilė­raščiai
J. Vaičiūnaitė. Pasirinkti
eilė­raščiai
Modernioji XX a. antrosios pusės literatūra
Rašytojas ir visuomenė totalitarizmo gniaužtuose
Sovietinės
ideolo­gijos žymės lietu­vių literatūroje
Siekis grąžinti kultūros tradicijas ir istorinę atmintį
Moderniosios literatūros proveržis 7-9 dešimtmečio Lietuvoje
Literatūros vaidmuo lietuvių visuomenės kelyje į nepriklausomybę
• Sąžinės drama istorijos ir tikrovės klastoji­mo akivaizdoje.
• Socialistinis realizmas: literatūra kaip sovie­tinės propagandos įrankis.
• Tautinės tapatybės gaivinimas ir kūrimas.
• Gimtosios vietos praradimas: lietuvių agrari­nės kultūros irimas.
• Kūryba ir cenzūra: Ezopo kalba ir „vidinis cenzorius“.
• Istorinė drama kaip atminties gaivintoja.
• Egzistencinių skaudulių atvėrimas lietuvių prozoje.
• Mitas, senoji kultūra, istorija moderniojoje poezijoje.
• Absurdo stilistika kaip sovietmečio visuo­menės kritikos forma.
• Miestas kaip atminimų ir vaizduotės šal­tinis.
• Moterų poetinės kalbos ir pozicijos savi­tumas.
• Atgimusi modernizmo stilistika: kalbos ribų išplėtimas, asociatyvumas, daugiasluoksnės metaforos, vidinis monologas, ironija, intelektualioji analizė, kultūros kontekstai.
• Epochą reprezentuojančios asmenybės: Česlovas Milošas, Juozas Girnius, Vytautas Kavolis, Marija Gimbutienė, Meilė Lukšienė, Algirdas Julius Greimas, Nijolė Sadūnaitė.
XX a. antrosios pusės modernioji literatūra labai nevienalytė. Ji aprėpia gyvenimą sovietinėje sistemoje ir nepriklausomoje Lietuvoje. Be to, sava vaga tekėjo lietuvių išeivių literatūrinis gyvenimas, kuris Lietuvos skaity­tojui tapo prieinamas tik XX a. pabaigoje.
Sovietinės sistemos ypatybės tiesiogiai lėmė ir šalies kultūrinį gyvenimą:
• skleidžiama optimistinė propaganda netikriems sovietinės santvarkos pranašumams skelbti, kultūrai ir kūrybai suteikiamas fasadinis pobūdis;
• juodinama tautos praeitis, niekinamas buvęs valstybingumas, diegiamas tautos menkavertiškumo jausmas;
• propaguojamas internacionalizmas, siekiama sunaikinti kultūrinį šalies savitumą;
• prisidengiant ekonominiais socialistinės santvarkos tikslais griaunamas kaimas, ardoma ne tik tradicinė gyvenimo sankloda, bet ir pakirsta kultūrinė tapatybė;1
• ugdoma panieka inteligentijai, prestižo netenka filosofija, kritinis mąstymas.
Tokioje ideologinėje erdvėje lietuvių literatūrai, izoliuotai nuo Europos kultūros, keliamas uždavinys - ugdyti naują žmogų, tinkamą komunistinei visuomenei. Knygos turi įtikinti žmones komunistų valdžios teisėtumu, jos vykdomos politikos istorine misija - parankiausias buitinės tematikos realistinis romanas. Taip iš susipratusio sovietinio rašytojo (cenzūrai skiriamas didžiulis dėmesys) reikalauta tendencingos literatūros, giriančios oku­pacinę valdžią. Nelaisvoje šalyje menininkui svarbiausia ne...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!