XVII amžiaus literatūra

XVI a. pabaigoje ir XVII a. pradžioje Vakarų Europos tautos įžengia į naują istorinės bei kultūrinės raidos etapą. Kiekvienoje šalyje vyksta didelės permainos.
Paskutiniame XVI a. dešimtmetyje Prancūzijoje pragaištingi krašto ekonomikai ir kultūrai Hugenotų (religiniai) karai baigiasi, kai 1598 m. pasirašomas Nanto ediktas, suteikęs hugenotams politinių teisių bei privilegijų, tačiau vyraujančia religija palikęs katalikybę. Nuo 1594 m. Prancūziją pradeda valdyti Henrikas IV Burbonas; jis stiprina absoliutizmą, karaliaus valdžios administraciją, sumažina kai kurias aristokratijos ir dvarininkijos privilegijas, skatina manufaktūrinę gamybą, įveda daug ekonominių reformų. Po Henriko IV nužudymo (1610 m.) eina suirutės laikotarpis. Savarankiškai pradėjęs valdyti Liudvikas XIII tęsia tėvo politinę liniją. Jaunajam karaliui talkina pakviestas į jo tarybą ministro teisėmis kardinolas Armanas de Rišeljė.
Didžiojoje Britanijoje politinė konfrontacija sustiprėja po Elzbietos I mirties (1603 m.), kai pradeda valdyti Stiuartų dinastijos atstovai Jokūbas I ir Karolis I. Religinis judėjimas, vadinamas puritonizmu, tampa opozicinės ideologijos išraiška. 1640 m. prasideda revoliucija. Pilietiniai karai tęsiasi kelerius metus; parlamento kariuomenė keliskart sumuša karaliaus šalininkus. Karaliui Karoliui I įvykdoma mirties bausmė, Anglija paskelbiama respublika. Po Anglijos protektoriaus Oliverio Kromvelio mirties vėl restauruojama Stiuartų dinastija (1660 m.). Šie 20 metų - anglų buržuazinės revoliucijos laikotarpis - rodo feodalizmo pabaigą Anglijoje ir buržuazinių santykių įsigalėjimą.
XVII a. suskaldyta Vokietija formaliai yra Habsburgų globoje ir vadinama šv. Romos imperija. Vokietiją alina sunkus Trisdešimties metų karas (1618-1648), kuriame priešininkai buvo pasaulinės hegemonijos siekiantys Austrijos ir Ispanijos Habsburgai bei jų šalininkai ir antihabsburgiškoji koalicija (Vokietijos kunigaikščiai protestantai, Prancūzija, Švedija ir kt.). Iš pradžių buvęs religinis karas (katalikų ir protestantų), vėliau virsta Europos valstybių karu. Vokietija, pagrindinė karo veiksmų arena, ilgam laikui bloškiama į ekonominį bei socialinį atsilikimą.
Ispanija, dar XVI a. viduryje tapusi stipriausia Europos valstybe, po truputį ima netekti savo ekonominės ir politinės galios. XVII a. - tai lėtas Ispanijos silpnėjimas. Po Nenugalimosios armados sutriuškinimo 1588 m. Ispanija praranda galią jūrose. Dėl aukso ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!