XIX amžiaus visuotinė literatūra

l-ra atsiskleidžia kaip turtinga ir įvairi, įvardijama ne vienu žodžiu. Neva- diname romantizm, nes jame matome ir kt kryptis. Romantizmą keičia realizmas, kaip realizm variantas įvardijama natūralizmo kryptis. Amžiaus pabaigoj regim simbolizmą ir dekadentizmą. 19a. rutuliojasi estetinė mintis. Kultūroj viskas susiję – politika, filosofija, socialinė būklė ir t.t. Keliamos įv filosofijos: Hegelio filosof (iškeliama proto reikšmė); Šopenhauerio (irracionali valai); Kantas (pasaulis kiekvieno suvokiamas subjektyviai. 19a. Europos l-roj dominuoja triada – Prancūz, Vokietija, Anglija. L-nis judėjimas darosi vis labiau kosmopolitiškas, atrandamos rytų šalys, jų kultūra. Rašomos l-ros istorijos, atsiranda pasaulinė l-ra.
Romane atgimė viduramžių dvasia (prieštaringumas, meilė, žiaurumas, gailestingum ir t.t.); skaitoma vidurmaž poezija; domimasi vidur liaudies knygomis; rašomi istoriniai kūriniai, kurių veiksmas nukeliamas į viduramžius. Aukštinama gotika ir t.t.
Romantikai iš Renesanso rėmėsi stilistinėmis priemonėmis. Realybė suvokiama pažinus save. Klasicizmo laikais žmogus vaizduojam apskritai. Romanistai atmetė griežtas taisykles, kurias suformulavo Bualo. Siekia natūralumo, teisės vaizduoti žmogaus prigimtį tokią kokia ji yra iš tikrųjų; pasisako prieš pseudoklasicizmą; neigė imitacijos principą, jam priešpastato originalumą ir kūrybinę laisvę. Romantinės pasaulėjautos pagrindas – idealistinė pasaulėžiūra. Nuo subjekt idealizmo prie objektyv idealizmo. Pagrindas – dvasinė būtis, o tai siejasi su tikėjimo problema (Friedricho „Kalbos apie religiją), Novalio „Krikščionybė arba Europa“) Romantiko idealas – religija. Jie l religingi, bet dvasingumo siekis, begalybės ieškojimas sunkiai derėjo su dogmos normomis. Estetinės romantizmo nuostatos: dvasingumo siekis, kritiškumas, praeities idealizavimas, fantazijos ir jausmo dominavimas, emocionalumas. Romantizm epochoj griuvo žanrų hierarchija; svarbiausia – idilė, elegija, odė, sonetas, epigrama. Romantizmas dailėje: panašiai kaip ir l-roj: naujų formų paieškos, grožio idealas – dvasingas veidas, žmogaus menkumas – gamtos didybė, gamtos formos sužmoginimas, žanrų maišymas.
18a. pab. Laikotarpuis vertinamas kaip ikiromantinis, „audros ir veržimosi“ laikotarpis. Yra vidinio prieštaringumo, daug nerimo, Šilerio „pasaulio sielvarto“ motyvas – visi šie dalykai vertinami kaip vokiečių romantizmo ištakos. 1796m. Tiuringijos mieste Jenoje susiburia naujo judėjimo atstovai: Šlegelis, šelingas< novalis, Vakenroderis ir kt....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!