Kaip vaizduojamas žmogus XVI-XVII a. literatūroje?

Visų pirma, kadangi XVI – XVII a. – tai baroko epocha, šio laikotarpio literatūros žmogus – neamžinas. Tai laikas, kai visuomenės mintyse skambėjo garsaus ispanų dramaturgo Pedro Kalderono žodžiai, skelbiantys, jog gyvenimas žemėje yra spektaklis, kurio režisierius – Dievas, o aktoriai – visi žmonės. Tai reiškia, kad tuo metu buvo remiamasi likimu, Dievo planu. Todėl ir baroko epochos literatūros kūrėjai būtent šiomis mintimis ir rašė. Iškiliausias šio laikotarpio poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus savo filosofinėse, panegirinėse odėse negrasino pragaro kančiomis, nesmerkė žmogaus silpnybių bei išreiškė ramų požiūrį į mūsų lemtį – mirtį. Odėje „Kad nepasitikėtų per daug jaunyste“, skirtoje draugui Krispui Levinijui, literatūros teoretas primena, jog jo, kaip ir visko, kas gyva, laukia paskutinė diena. Jis rašo : ,,Valandoms visoms šio pasaulio Viešpats/ Uždeda sparnus per visatą skristi.“ Šiais žodžiais M....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!