Weberio – Fechnerio dėsnio tyrimas. Psichofizika

WEBERIO – FECHNERIO DĖSNIO TYRIMAS

Praktinis darbas

Įvadas

Psichofizika – mokslas, pradėtas plėtoti XIX a. viduryje. Psichofizikai nagrinėja, kaip fizikinės dirgiklio savybės siejasi su mūsų psichologine patirtimi ir atsako į klausimus : kokius dirgiklius pajuntame, kokiu intensyvumu ir kaip jaučiame dirgiklių pokyčius. ( Myers D., 2008) Jautrumas dirgikliams yra apibūdinamas slenksčiais. Slenksčiai būna absoliutieji ir skirtuminiai. Absoliutusis slenkstis – mažiausias dirginimas, kurio reikia konkrečiam dirgikliui aptikti 50% atvejų.( Myers D., 2008) Jie tiriami taikant ribų ,prisitaikymo ir pastovių stimulų metodus. Skirtuminis slenkstis rodo, kiek turi skirtis du dirgikliai. Šis dydis kaip ir absoliutusis slenkstis yra statistinis, dvieju dirgiklių palyginimo eksperimente atitinkantis pagal susitarimą 50% teisingų atsakymų. Tais atvejais, kai stebėtojui nesakoma, kad dirgikliai vienodi, skirtumo slenksčiu laikomas kiekybinis dirgiklių skirtumas, kuriam esant 75% bandymų stebėtojo atsakymai yra vieno tipo. ( Gurčinienė O., 2007) Norint apskaičiuoti skirtuminį slenkstį reikia iš etaloninio stimulo atimti testinį stimulą, kuo mažesnis skirtumas, tuo didesnis sensorinės sistemos jautrumas. Pirmieji slenksčius pradėjo tirti mokslininkai Ernstas Weberis ir Gustavas Fechneris. E. Weberis pastebėjo, kad norint suvokti dviejų dirgiklių skirtumą, jie turi skirtis pastoviu dirgiklių skirtumo ir pirminio dirgiklio stiprio santykiu. Weberio dėsnis teigia: kad suvoktumėme dviejų dirgiklių skirtumą, jų stipris turi skirtis pastoviu mažiausiu santykiu (o ne pastoviu dydžiu). ( Myers D., 2008) Tiek Weberis, tiek Fechneris rėmėsi šio dėsnio išraiška :

Fechneris aiškinosi šio santykio prasmę ir padarė išvadą, kad mažiausias fizikinio stimulo pokytis sukelia minimalaus subjektyvaus pojūčio ΔS pokytį, ir Weberio dėsnio lygtį išreiškė taip:

k – proporcingumo koeficientas. Fechneris darė prielaidą, kad šia lygtimi išreikštas dėsningumas galioja ir labai mažiems dydžiams, bei šią lygtį išreiškė diferencialine lygtimi, kurios sprendinys yra Weberio–Fechnerio algebrinė lygtis. Pojūčio stipris auga lėčiau už stimulo, reiškia didėjant stimulo stipriui reikės vis didesnių dirgiklio stiprio pokyčių, norint pasiekti sensorinį efektą. Apibendrinant Vėberio ir Fecherio dėsnį galima teigti, kad pojūčio stipris yra proporcingas veikiančio stimulo intensyvumo logaritmui. (Švegžda , Stanikūnas , 2014)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!